[go: up one dir, main page]

Gediminas Navaitis

Gediminas Navaitis
Gimė 1948 m. spalio 19 d. (76 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Julita
Vaikai Auksė, Tadas ir Aistė
Veikla psichologas, visuomenės bei politinis veikėjas
Partija Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjūdis
Alma mater 1974 m. Vilniaus universitetas

Gediminas Navaitis (g. 1948 m. spalio 19 d. Vilniuje) – psichologas konsultantas, šeimos (konsultavimo) psichologas ir psichoterapeutas, politikas (Seimo narys), publicistas, psichologijos populiarintojas.

Biografija

redaguoti

Baigė Vilniaus A. Vienuolio mokyklą. 19691974 m. studijavo psichologiją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, įgijo psichologo specialybę.

1975 m. LSSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Baigė Leningrado universiteto aspirantūrą, apgynė psichologijos mokslų kandidato disertaciją (1979 m.), socialinių mokslų daktaras.

1979–1998 m. Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1979 m. psichologinės konsultacijos, nuo 1989 m. vedybinių pažinčių tarnybos „Santuoka“ vadovas. M. Romerio universiteto docentas (nuo 1998 m.).

Mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, 27 knygų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius. Lietuvos psichoterapijos draugijos valdybos narys, Lietuvos grupinės psichoterapijos asociacijos išrinktasis prezidentas, Rusijos pedagogikos ir socialinių mokslų akademijos narys, pažinčių svetainės DarniPora.lt valdybos narys Archyvuota kopija 2009-02-26 iš Wayback Machine projekto..

Gediminas Navaitis vedęs; žmona Julita, LEU docentė. Vaikai – Auksė, Tadas ir Aistė.[1][2]

Politika

redaguoti

Gediminas Navaitis – Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio narys iki 2012 metų sausio 31 dienos. Tų pačių metų birželio 21 d. pašalintas ir iš Liberalų sąjūdžio frakcijos[3]. 2008 m. kandidatavo vienmandatėje Žirmūnų apygardoje (Nr. 4), LLS sąraše 12 numeriu; Porinkiminis numeris – 12. 2008–2012 m. LR Seimo narys. 2017 m. išrinktas Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos vicepirmininku[4].

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti