Gediminaičių dinastija

 

Dėl Gediminaičių dinastijos pradžios yra tam tikrų neaiškumų. Po Traidenio mirties rašytiniuose šaltiniuose 1284–1285 m. minimas Daumantas ar Domantas. Jo ryšys su Traideniu nėra tiksliai žinomas, kaip nėra žinomas ir Daumanto ryšys su Gediminaičiais. Po Daumanto ~1287 m. Ldk tapo spėjamas Traidenio sūnus ar sūnėnas Butegeidis, Vytenio tėvo Butvydo ar Buivydo (netaisyklingai dar vadinamo „Pukuveru“) brolis. Po Butegeidžio Lietuvą valdė Butvydas, o po Butvydo – šio sūnus Vytenis Buivydas,- pastarasis literatūroje dažnai įvardijamas kaip Gedimino brolis, nors iš tiesų Gedimino „tėvu“, o vėliau „broliu“ ano meto kalba jis tituluotas tik atsižvelgiant į vienokią ar kitokią Gedimino padėtį savojo siuzereno atžvilgiu…

Gediminas, vos atėjęs į valdžią (1316 m.; galimas dalykas, po tais metais įvykusio dinastinio perversmo), ėmėsi diplomatijos bei karinėmis priemonėmis stiprinti ir plėsti LDK, − prijungė prie jos Turovo-Pinsko žemę, apie 1318 m. apvesdinęs sūnų Algirdą, pavertė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.), 1320 m. sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (su pertraukomis išsilaikiusią iki 1375 m.), ~1320–1325 m. primetė LDK protektoratą Volynei, Kijevui, Pskovui ir Smolenskui.

1341 m. gruodį miręs Gediminas valstybę paliko 2 savo broliams ir 7 ar 8 sūnums:

• sūnui Jaunučiui Gediminas paliko Vilniaus kunigaikštystę (su Ašmena, Lyda, Kernave, Breslauja, Ukmerge ir kt.);
• sūnui Mantvydui – Karačevą (arba Kernavę) ir Slonimą;
• sūnui Narimantui – Turovą ir Pinską;
• broliui Vainiui – Polocką;
• broliui Fiodorui (= Mintautui?) – Kijevą;
• sūnui Algirdui – Vitebską;
• sūnui (?) Vytautui – Žemaitiją (?);
• sūnui Kęstučiui – Trakų kunigaikštystę (su Gardinu ir Palenke);
• sūnui Karijotui – Naugarduką ir Volkovyską;
• sūnui Liubartui – Volynės kunigaikštystę.

1344–1345 m. žiemą Kęstutis užėmė Vilnių, kuriame buvo įsikūręs jo brolis Jaunutis, ir perdavė LDK valdžią Algirdui. Vėliau šiedu perversmą įvykdę broliai kartu valdė visą LDK.

1348 m. vasario 2 d. ties Strėvos upeliu kovoje su kryžiuočiais žuvo Narimantas.

1377 m. gegužę miręs Algirdas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Jogailą. Kęstutis kurį laiką rėmė Jogailą. 1380 m. gegužės 31 d. Jogaila Dovydiškėse slapta sudarė taikos sutartį su Vokiečių ordinu, kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų pastarojo valdas; sužinojęs apie Jogailos išdavystę, Kęstutis 1381 m. lapkritį užėmė Vilnių, o Jogailą išsiuntė į Vitebską.

1382 m. birželio 12 d. Jogailos šalininkai Vilniuje įvykdė perversmą, o netrukus užėmė ir Trakus. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas su kariuomene atvyko prie Trakų į Jogailos pasiūlytas derybas, bet buvo suimti ir įkalinti Krėvos (ar Vilniaus „Kreivojoje“) pilyje. Vytautas iš nelaisvės pabėgo, o Kęstutį Rugpjūčio 15 d. greičiausiai vykdydami Julijonos Tveriškės įsakymą nužudė Jogailos tarnai.

1383 m. liepos 30 d. Vokiečių ordinas, sudaręs sutartį su Vytautu, paskelbė Jogailai karą. Rugpjūčio 12 d. Vytauto vadovaujama kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus ir apgulė Vilnių. Tačiau Skirgaila lapkričio 3 d. Trakus atsiėmė.

 

 

1384 m. Jogaila pasiūlė Vytautui taiką ir Vytautas, sudeginęs kelias kryžiuočių pilis, grįžo į Lietuvą, kur gavo valdyti Gardiną ir Palenkę, o 1387 m. – Volynę.

1386 m. vasarį Jogaila pasikrikštijo ir vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, tapdamas Lenkijos karaliumi.

1387 m. Jogaila pradėjo Lietuvoje reformas, reikalingas unijai su Lenkija – pakrikštijo lietuvius, steigė vyskupijas, užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.

1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu bei bandė užimti Vilnių, ir galiausiai Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Sudeginęs dar tris Ordino pilis, Vytautas vėl grįžo į Lietuvą, o 1392 m. rugpjūčio 4 d. Astrave sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos bei Vytauto, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.

1429–1430 m. Vytautas siekė būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, tačiau taip ir nespėjęs, 1430 m. spalio 27 d. Vytautas Didysis mirė.

1430–1432 m. didysis kunigaikštis Švitrigaila pratęsė Vytauto siekius vainikuotis Lietuvos karaliumi, bet Lenkijos politikų pastangomis buvo nušalintas nuo valdžios.

1432 m. Lietuvos valdovu tampa Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto brolis

1434 m. birželio 1 d. mirė Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila

 

1440 m. kovo 20 d. Trakuose buvo nužudytas didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, o birželio 29 d. Lietuvos didikai be Lenkijos Karalystės tarybos pritarimo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė trylikametį Kazimierą Jogailaitį.

1492 m. birželio 7 d. Gardine mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, o didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Aleksandras.

1506 m. mirė paskutinis Lietuvos valdovas, mokėjęs lietuviškai – Aleksandras. Jo įpėdiniu tapo Žygimantas II Senasis.

Pirmos kartos vyriškosios linijos genealoginis medis^[1]

• Skalmantas:
  • Butigeidis;
  • Butvydas:
    • Vytenis;
      • Žvelgutis:
    • Gediminas;
      • Vytautas Gediminaitis (?):
        • Andrius (žuvo, turėjo vaikų);
      • Manvydas, spėjami palikuoniai Manvydai:
        • Albertas Vaitiekus Manvydas;
        • Jurgis Gedgaudas:
      • Narimantas;
        • Mykolas Narimantaitis (palikuoniai buvo Pinsko kunigaikščiai):
        • Aleksandras Narimantaitis, Podolės valdytojas;
        • Jurgis Narimantaitis, Belcų, Kremeneco valdytojas:
        • Patrikas Narimantaitis;
          • Aleksandras Patrikaitis, palikuoniai Koreckiai (Rusija):
          • Jurgis Patrikaitis, palikuoniai Bulgakovai, Kurakinai, Golicynai (Rusija);
          • Teodoras Patrikaitis, palikuoniai Chovanskiai (Rusija):
        • Simonas Narimantaitis;
      • Algirdas:
        • Vingaudas (Andrius Algirdaitis), Pskovo, Polocko kunigaikštis;
        • Dmitrijus Algirdaitis:
          • Mykolas Algirdaitis, palikuoniai Trubeckojai (Rusija);
        • Konstantinas Algirdaitis:
        • Vladimiras Algirdaitis, Kijevo kunigaikštis:
          • Aleksandras Vladimirovičius, palikuoniai Olelkaičiai Sluckiškiai;
          • Jonas Vladimirovičius, palikuoniai Bielskiai:
        • Teodoras Algirdaitis;
          • Romanas Teodorovičius, palikuoniai Kobrinskiai:
        • Jogaila Algirdaitis, palikuoniai Jogailaičiai;
        • Skirgaila Algirdaitis:
        • Kaributas Algirdaitis;
        • Lengvenis Algirdaitis:
          • Michailas (Mykolas Lengvenaitis), palikuoniai Lengvenaičiai Mstislaviškiai;
        • Karigaila Algirdaitis;
        • Vygantas Algirdaitis:
        • Švitrigaila Algirdaitis;
      • Jaunutis:
        • Simonas, palikuoniai Zaslavskiai;
        • Mykolas:
      • Kęstutis;
        • Patrikas Kęstutaitis:
        • Vaidotas Kęstutaitis;
        • Butautas Kęstutaitis:
        • Vytautas Didysis;
        • Tautvilas Kęstutaitis:
        • Žygimantas Kęstutaitis;
      • Karijotas:
        • Jurgis Karijotaitis;
        • Aleksandras Karijotaitis:
        • Konstantinas Karijotaitis;
          • Vosylius Čartoriskis, palikuoniai Čartoriskiai;
        • Teodoras Karijotaitis:
        • Leonas Karijotaitis (?);
        • Vosylius (lot. Bazilius, rus. Vasilijus) Karijotaitis;
        • Dmitrijus Karijotaitis;
      • Liubartas (rus. Dimitrijus), Lucko valdytojas:
        • Teodoras (rus. Fiodoras) Liubartaitis:
          • Dimitrijus Liubartaitis:
            • Aleksandras Liubartaitis, sujungęs kelis vardus, giminės liniją pavadino Sanguškomis :
              • Sanguškos;
        • Lazaris Liubartaitis (?):
        • Simonas Liubartaitis (?);
    • Teodoras:
    • Vainius;
      • Liubka:
    • Margiris (spėjamas).

• A. Kučinskas. Gedimino dinastijos kilmė. Kaunas, 1934;
• A. Nikžentaitis. Gediminas. Vilnius, 1989;
• K. Stadnicki. Synowie Giedymina. Lwów, 1853;
• K. Chodynicki Geneza dynastji Giedymina. Kwartalnik Historyczny. t. XL Warszawa, 1926;
• J. Ochmański Gediminowicze – „prawnuki Skolomendowy“. Ars historica. Poznań, 1976.
• Archiwum Książąt Lubartowiczów Sanguszków w Sławucie Архів Сангушків в Славуті T.1-7 (пол.) http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication?id=65450
• Родовід Любартів http://www.art.lutsk.ua/art/lubart/tkt19.htm

• Gediminaičių stulpai
• Lietuvos XIV a. istorija Archyvuota kopija 2004-06-13 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos XV a. istorija Archyvuota kopija 2004-06-17 iš Wayback Machine projekto.