eksa-
eksa (kai kuriose kitose kalbose exa; žymima E) – SI sistemos priešdėlis, reiškiantis daugiklį 1018 arba 1 000 000 000 000 000 000. Priešdėlis kilo iš graikų kalbos žodžio ἕξ 'šeši', nes daugiklis yra lygus 10006.
Viena eksasekundė yra apytiksliai lygu 32 milijardams metų. Vienas eksametras yra apytiksliai tas pats kaip 110 šviesmečių. Omega Centauri – vieno didžiausių kamuolinių spiečių, galbūt turinčio daugiau nei milijoną žvaigždžių, skersmuo yra 1,6 Em.[1][2]
| 1000m | 10n | Priešdėlis | Simbolis | Naudojamas nuo[1] | Trumpoji skalė (naudojama Lietuvoje, Rusijoje, Brazilijoje ir daugelyje angliškai kalbančių valstybių) |
Ilgoji skalė (naudojama daugelyje Europos ir P.Amerikos valstybių) |
Skaičius dešimtainėje skaičiavimo sistemoje |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 100010 | 1030 | kveta | Q | 2022 m. | Nonilijonas | Kvintilijonas | 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 |
| 10009 | 1027 | rona | R | 2022 m. | Oktilijonas | Kvadrilijardas | 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 |
| 10008 | 1024 | jota | Y | 1991 m. | Septilijonas | Kvadrilijonas | 1 000 000 000 000 000 000 000 000 |
| 10007 | 1021 | zeta | Z | 1991 m. | Sekstilijonas | Trialijardas | 1 000 000 000 000 000 000 000 |
| 10006 | 1018 | eksa | E | 1975 m. | Kvintilijonas | Trilijonas | 1 000 000 000 000 000 000 |
| 10005 | 1015 | peta | P | 1975 m. | Kvadrilijonas | Bilijardas | 1 000 000 000 000 000 |
| 10004 | 1012 | tera | T | 1960 m. | Trilijonas | Bilijonas | 1 000 000 000 000 |
| 10003 | 109 | giga | G | 1960 m. | Bilijonas/Milijardas | Milijardas | 1 000 000 000 |
| 10002 | 106 | mega | M | 1960 m. | Milijonas | 1 000 000 | |
| 10001 | 103 | kilo | k | 1795 m. | Tūkstantis | 1 000 | |
| 10002⁄3 | 102 | hekto | h | 1795 m. | Šimtas | 100 | |
| 10001⁄3 | 101 | deka | da | 1795 m. | Dešimt | 10 | |
| 10000 | 100 | - | - | - | Vienas | 1 | |
| 1000−1⁄3 | 10−1 | deci | d | 1795 m. | dešimtoji dalis (arba dešimtadalis) | 0,1 | |
| 1000−2⁄3 | 10−2 | centi | c | 1795 m. | Šimtoji dalis | 0,01 | |
| 1000−1 | 10−3 | mili | m | 1795 m. | Tūkstantoji dalis | 0,001 | |
| 1000−2 | 10−6 | mikro | µ | 1960 m. | Milijonoji dalis | 0,000 001 | |
| 1000−3 | 10−9 | nano | n | 1960 m. | Bilijonoji dalis | Milijardoji dalis | 0,000 000 001 |
| 1000−4 | 10−12 | piko | p | 1960 m. | Trilijonoji dalis | Bilijonoji dalis | 0,000 000 000 001 |
| 1000−5 | 10−15 | femto | f | 1964 m. | Kvadrilijonoji dalis | Biliardoji dalis | 0,000 000 000 000 001 |
| 1000−6 | 10−18 | ato | a | 1964 m. | Kvintilijonoji dalis | Trilijonoji dalis | 0,000 000 000 000 000 001 |
| 1000−7 | 10−21 | zepto | z | 1991 m. | Sekstilijonoji dalis | Triliardoji dalis | 0,000 000 000 000 000 000 001 |
| 1000−8 | 10−24 | jokto | y | 1991 m. | Septilijonoji dalis | Kvadrilijonoji dalis | 0,000 000 000 000 000 000 000 001 |
| 1000−9 | 10−27 | ronto | r | 2022 m. | Oktilijonoji dalis | Kvadriliardoji dalis | 0,000 000 000 000 000 000 000 000 001 |
| 1000−10 | 10−30 | kvekto | q | 2022 m. | Nonilijonoji dalis | Kvintilijonoji dalis | 0,000 000 000 000 000 000 000 000 000 001 |
|
* Metrinė sistema buvo įvesta 1795 m. su šešiais priešdėliais. Kitos datos rodo, kada priešdėlius pripažino Generalinė svarsčių ir matų konferencija. | |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ distance × sin(diameter_angle), using distance of 5kpc (15.8 ± 1.1 kly) and angle 36.3', = 172 ± 12.5 ly.
- ↑ van de Ven, G.; van den Bosch, R. C. E.; Verolme, E. K.; de Zeeuw, P. T. (2006-01-02). „The dynamical distance and intrinsic structure of the globular cluster ω Centauri“. Astronomy and Astrophysics. 445 (2): 513–543. doi:10.1051/0004-6361:20053061. „best-fit dynamical distance D=4.8±0.3 kpc ... consistent with the canonical value 5.0±0.2 kpc obtained by photometric methods“
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)