[go: up one dir, main page]

Dravidai – Pietų Azijos tautų grupė, kalbanti dravidų kalbomis. Populiaciją sudaro ~220 mln. žmonių, gyvenančių daugiausia Pietų Indijoje (Indostane).

Gondų moteris iš Madhja Pradešo

Dravidų tautos

redaguoti

Dravidus sudaro šios tautos:

Dravidų kilmė yra diskusijų objektas, o pastaruoju metu ir svarbus politinis klausimas Indijoje. Bene vieningai sutariama, kad iki arijų įsiveržimo į Pietų Aziją, šią teritoriją buvo apgyvendinę dravidai. Su dravidais dažnai linkstama sieti Mohendžo Daro–Harapos civilizaciją. Tam svarių įrodymų nėra, nes Harapos raštas neiššifruotas, o daugelis kitų sąsajų tėra hipotezės ir spekuliacijos. Tiesa, brahujų arealas, gerokai nutolęs nuo kitų dravidų ir artimas buvusios Mohendžo Daro–Harapos civilizacijos teritorijai leidžia spėti, kad ankstesnis dravidų arealas buvęs gerokai didesniu (nors pagal kitą versiją, brahujai į ten atsikraustė daug vėliau).

Po indoarijų atsikraustymo į Šiaurės Indiją, daugelis dravidų asimiliavosi ir perėmė indoarijų kalbas. Indoarijų kalbose yra dravidų substrato požymių – dar vediniame sanskrite rasta nemažai dravidiškos kilmės skolinių, iš dravidų kildinamas ir indoeuropiečių kalboms nebūdingas retrofleksinių garsų atsiradimas.

Istorija

redaguoti
 
Pietų Indijos religinis centras – Madurajus

Jau 1 tūkstantmetyje pr. m. e. dravidai pradėjo kurti valstybinius darinius (sangaminis laikotarpis), iškilo Andhros, Pandjos, Čolos, Čeros valstybės. Dravidai palaikė prekybinius ryšius su arabų, antikinės Europos pirkliais, XI a. Čolai savo galias išplėtė po Pietryčių Aziją. Ilgą laiką dravidų (Pietų Indijos) istorija klostėsi atskirai nuo Šiaurės Indijos. XVII–XVIII a. dravidų žemės buvo užkariautos anglų ir pajungtos į Britų Indijos koloniją.

Kultūra

redaguoti

Dravidams būdingas saviti rasiniai bruožai, jie išskiriami į atskirą dravidų mažąją rasę, skirtingą tiek nuo europidų, tiek nuo negridų. Tiesa, dėl per ilgą laiką vykusio gyventojų maišymosi, dabar rasiniai požymiai visoje Indijoje yra susimaišę.

Dravidų tautos, ypač tamilai ir telugai, yra sukūrę gausų literatūrinį, architektūrinį, religinį paveldą.

Didžioji dauguma dravidų yra hinduistai, jų tarpe plačiai paplitęs šaivizmas. Nemažai dravidų yra krikščionys (ypač malajaliai), yra musulmonų (brahujai). Kalnų gentyse išlikę protėvių kulto požymių[1].

Šaltiniai

redaguoti
  1. Дравиды,Большая советская энциклопедия, T. VIII (Дебитор—Евкалипт). – Москва: Советская энциклопедия, 1972