Dejokas

Dejokas arba Dahjukas (sen. gr. Δηιόκης, sen. pers.  = Dahyu-ka-, elam. Da-a-ya-u(k)-ka) – VIII a. pab. – VII a. pr. m. e. pr. medų vadas, buvęs pavaldus Manajaus karalystei (dab. šiaurės vakarų Iranas). Tradiciškai laikomas Medijos karalystės pradininku.

Pasak Herodoto, Dejokas buvęs pirmuoju medų karaliumi. Pradžioje medai gyvenę be valdžios, bet paskui nusprendę išsirinkti karalių ir pasirinkę Dejoką – kaimo teisėją, pagarsėjusį teisingumu. Dejokas suvienijęs medų gentis, pastatęs sostinę Ekbataną ir valdęs 53 metus (728–675 m. pr. m. e.). Tačiau dabartiniai istorikai mano, kad Herodotas Dejoką supainiojęs su Fraortu, kuris iš tiesų įkūręs medų valstybę.^[1]

Asirų šaltiniuose minimas tūlas Daiukku, gyvenęs Sargono II valdymo laikais (721–705 m. pr. m. e.) siejamas su Dejoku. Jis įvardijamas Manajaus provincijos valdytoju (šaknu). Dejokas, kurio sūnų buvo paėmę įkaitu uratiečiai, parėmė Urartu karalių Rusą I kovoje prieš Manajaus valdovą Ulsunu, bet galop į kovą stojo Sargonas II, sulaikė Dejoką ir su šeima ištrėmė į Hamatą (Sirija). Tačiau nėra jokių šaltinių, patvirtinančių, kad asirų minimas Daiukku yra tas pats Herodoto minimas Dejokas.^[2]

Asmenvardis *Dahyu-ka- siejamas su iranėnų dahju- („žemė“).^[2]