Chevrolet Corvette

Kai kuriems žmonėms automobilio išvaizda yra tiek pat svarbi kaip ir tai, kaip automobilis važiuoja, tačiau to nebuvo iki 1927 m., kai koncernas General Motors pasamdė dizainerį Harley Earl. Tada automobilio dizainas ir stilius tapo svarbia amerikietiško automobilio dalimi. Tai ką Henry Ford padarė su automobilio principais, Harley Earl padarė su dizainu. Didžioji dalis puošnaus dizaino, kuriuo galėjo pasigirti GM automobiliai XX a. 6-dešimtmetyje, gali būti priskirta Earl’ui. 1951 m. amerikiečių gamintojas Nash Motors pradėjo pardavinėti 2 vietų sportinį automobilį Nash-Healey, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su italų dizaineriu Pinin Farina ir britų auto inžinieriumi Donald Healey. Earl’as įtikino General Motors, kad jiems taip pat reikia dviviečio sportinio automobilio. Earl’as ir jo specialaus projekto komanda pradėjo dirbti prie naujo automobilio, kuris vėliau gavo kodinį pavadinimą „Opel“. Projekto rezultatas buvo 1953 m. Motorama parodoje pristatytas automobilis Chevrolet Corvette. Originalaus parodoje pristatyto Corvette ženkliuke buvo vaizduojama Amerikos vėliava, tačiau serijinės gamybos modelyje jos nebeliko.

Corvette vardas reiškė mažą, lengvai manevruojamą karinę fregatą. Pirmieji automobiliai iš esmės buvo surinkti rankomis Flinto mieste, Mičigano valstijoje įsikūrusioje gamykloje. Išorinis automobilio kėbulas buvo pagamintas iš tuo metu revoliucinio stiklo pluošto. Po radikaliu nauju kėbulu slėpėsi standartinės Chevrolet dalys, „Blue Flame“ I6 visureigių variklis, 2 pavarų Powerglide automatinė transmisija, bei būgniniai stabdžiai, kuriuos naudojo ir kiti Chevrolet markės automobiliai. Variklio galingumas buvo padidintas trigubo karbiuratoriaus dėka, tačiau vis vien automobiliui trūko galingumo, lyginant jį su to meto britų ir italų automobiliais. Tuo metu Chevrolet buvo koncerno pigių automobilių gamintojas, žinomas dėl puikių ir paprastų automobilių ir aiškiausiai atsispindėjo Corvette modelyje. Paxton aukšto spaudimo kuro siurblys pasirodė prekyboje 1954 m. ir tapo galimu Corvette modelyje: jis pagreitino automobilio įsibėgėjimo laiką, tačiau automobilio pardavimai ir toliau smuko.

General Motors rimtai svarstė galimybę sustabdyti automobilio gamybą, ko gero taip ir būtų pasibaigusi Corvette istorija, jei nebūtų įvykę du svarbūs įvykiai. Pirmasis iš jų – 1955 m. pasirodęs pirmasis Chevrolet V8 variklis nuo 1919 m. (4,3 litrų darbinio tūrio), o antrasis dalykas – sovietų imigrantas Zora Arkus-Duntov, kuris naujam V8 varikliui paprasčiausiai pritaikė 3 pavarų mechaninę transmisiją. Ši modifikacija ko gero buvo svarbiausia automobilio istorijoje ir tokiu būdu automobilis įgavo jam reikalingą galią. Dėl to Zora Arkus-Duntov kartais yra klaidingai vadinamas Corvette tėvu.

Dar viena priežastis automobiliui išlikti buvo koncerno Ford pristatytas Ford Thunderbird automobilis, kuris buvo asmeninės prabangos automobilis, o ne sportinis automobilis kaip Corvette.

Iki šios dienos pasaulį išvydo šešios Corvette kartos, kartais vadinamos nuo C1 iki C6.

 

Pirmosios kartos Corvette modelį automobilių entuziastai dažnai vadina „Kieta-aše“, turint omenyje tai, kad nepriklausoma galinė pakaba pasirodė tik 1963 m., tuo tarpu kai pirmoji šių automobilių karta buvo gaminama nuo 1953 m. iki 1962 m.

Pirmaisiais gamybos metais buvo pagaminta tik 300 automobilių. Automobiliai buvo rankų darbo ir šiai dienai yra vieni rečiausių pokario automobilių. 1954 m. modelis nesulaukė daug pakeitimų, buvo pridėtos tik kelios naujos spalvos, tai buvo paskutiniai metai kai Corvette buvo gaminamas su 6 cilindrų varikliu. 1955 m. buvo svarbūs metai automobilio istorijoje, tais metais buvo pristatytas pirmasis Corvette su V8 varikliu.

1956 m. buvo atnaujintas automobilio kėbulas. 1957 m. atsirado galimybė už papildomą kainą užsisakyti variklį su kuro įpurškimo sistema, kuri taip pat buvo galima Chevrolet Bel Air modelyje. Įpurškimo sistema pirmą kartą reguliariam benzininio automobilio darbui buvo pradėta naudoti keleriais metais anksčiau Mercedes-Benz 300SL automobilyje. Corvette turėjo GM-Rochester įpurškimo sistemą, kuri veikė pastoviu principu, priešingai nei Mercedes sistema, tad Corvette galėjo pasigirti 290 AG (216 kW) varikliu. Chevrolet buvo pateikusi duomenis, kad Corvette variklis buvo 283 AG/283 in³ (4,6 l) „vieną arklio galią, vienam kubiniam coliui“, taip Corvette tapo vienu iš pirmųjų masinės gamybos automobilių turinčių 1 AG/in³. Dar kelios ankstyvos automobilio naujovės buvo galimybė užsisakyti elektra valdomus langus (1956 m.), hidrauliniu būdu veikiantį kabrioleto stogą (1956 m.), 4 pavarų mechaninę transmisiją (1957 m.), bei patobulintus stabdžius ir pakabą (1957 m.).

1958 m. Corvette kėbulas buvo dar kartą atnaujintas, be to automobilis susilaukė daugybės naujovių. Po šio atnaujinimo Corvette gavo daugiausiai chromo ir buvo sunkiausias iš visų C1 kartos automobilių. Automobilis gavo dvigubus priekinius žibintus, iš galinio bamperio išeinančius duslintuvus, bei dar kelias naujoves. 1959–1960 m., Corvette iš esmės išliko tokia pati, tik ant automobilio liko mažiau chromo ir automobilis įgavo daugiau arklio galių. 1961 m. visiškai buvo atnaujinta automobilio galinė dalis. Automobilis gavo „laivo-uodegos“ tipo galą, tai buvo pirmas kartas, kada automobilis turėjo 4 galinius žibintus. 1962 m. automobilio 4,6 litro variklis tapo galingesniu 5,4 litrų varikliu, turinčiu 360 AG (268 kW), tų metų modelis tapo greičiausiu C1 kartos automobiliu.

1962 m. buvo paskutiniai C1 kartai. Šios kartos automobiliai paskutinį kartą turėjo į šonus išlenktą priekinį stiklą, priklausomą galinę pakabą, tik kabrioleto kėbulo galimybę, bei būgninius stabdžius visuose automobilio ratuose.

 

Antrosios kartos Corvette dizainą kūrė Larry Shinoda, pasiremdamas anksčiau Peter Brock ir Chuck Pohlmann sukurtu, bet negamintu „Q Corvette“ dizainu. Shinoda automobilį kūrė vadovaujant Bill Mitchell, vyriausiajam dizaineriui. C2 buvo gaminamas palyginus neilgai, nuo 1963 m. iki 1967 m. 1963 metais buvo pristatyta naujoji Corvette Sting Ray, tai buvo pirmasis kartas kai Corvette buvo galima kupė kėbulu. Kupė išsiskyrė savo galiniu stiklu, kuris buvo padalintas į dvi dalis, turėjo netikras ventiliacines angas ant kapoto, bei be abejo nepriklausomą galinę pakabą. Kupė modelis su į dvi dalis padalintu galiu stiklu dėl saugumo priežasčių buvo gamintas tik iki 1964 metų. 1963 m. modelis turėjo 360 AG (268 kW), 1964 metais galia išaugo iki 375 AG (280 kW).

1965 m. automobilį buvo galima įsigyti su diskiniais stabdžiais visose ratuose, bei 6,5 litrų big-block V8 varikliu. 1965 m. Sting Ray modelyje išmetimo vamzdžiai buvo perkelti į automobilio šonus, kur jie išliko iki 1969 metų pabaigos. 1966 m. buvo pristatytas dar galingesnis 7 litrų variklis, sukuriant tai kas šiandien yra labiausiai kolekcionuojamų Corvette modelių. 1967 m. buvo pristatyta to paties variklio L-88 versija, turinti 430 AG (321 kW), bet neoficialūs vertintojai teigia jog variklio galingumas siekia 550 AG (410 kW) ar net daugiau. Tik 20 tokių variklių buvo įdėta į 1967 metų modelio Corvette, tad tokio automobilio kaina šiandieniniam aukcione gali siekti daugiau kaip 1 000 000 JAV dolerių. Nuo 1967 m. iki 1969 m. Corvette naudojanti 7 litrų variklį buvo galima su 1282 ft³/min Holley trigubu 2-barelių karbiuratoriumi arba Tri-Power. 1967 m. modelis turėjo būti pirmasis iš C3 kartos Corvette automobilių, tačiau trečiosios kartos gamyba buvo atkelta į 1968 m. Be variklių C2 Corvette buvo parduodama su dar keliomis ankstyvomis naujovėmis, tokiomis kaip AM-FM radijas (1963 m.), oro kondicionierius (1963 m.), reguliuojama vairo padėtis (1965 m.), bei galvos atlošais (1966 m.).

1961 m. buvo parduoti 10 947 automobiliai, taip viršijant 10 000 automobilių ribą.

1962 m. Corvette automobilių inžinerijos vadovas Zora Arkus-Duntov, sukūrė automobilio lengvąją versiją, kaip susirūpinimą dėl to, ką Ford koncernas darė su Shelby Cobra automobiliu. General Motors planavo pagaminti šimtą Grand Sport automobilių, tačiau buvo pagaminti tik penki automobiliai. Juos vairavo istoriniai lenktynininkai Roger Penske, A. J. Foyt, Jim Hall, bei Dick Guldstrand ir kiti. Grand Sport turėjo nemažai aerodinaminių bėdų, automobilį buvo sunkoka suvaldyti, bei vienas iš lenktynininkų teigė jog važiuojant dideliu greičiu kildavo automobilio priekinė dalis. Dick Thompson buvo vienintelis lenktynininkas pasiekęs pergalę Corvette Grand Sport automobiliu. Šiai dienai išliko visi penki automobiliai, jie priklauso privatiems asmenims ir yra vieni brangiausių kada nors pagamintų Corvette modelių.

Šiandien populiari Corvette Z06 padidinto galingumo versija, parduodama su C6 ir anksčiau su C5 Corvette, buvo pavadinta pagal 1963 m. pristatytą Z06 padidinto galingumo versiją.

 

 

1968 m. prekyboje pasirodė trečiosios kartos Corvette automobilis, kurio dizainas buvo paremtas „Mako Shark II“ parodos automobiliu. Šio modelio pristatimas publikai nebuvo visai įprastas. 1968 m. kompanija Mattel įkūrė šiai dienai garsią Hot Wheels 1/64 skalės dydžio žaislinių automobilių gamintoją. General Motors kiek galėdama stengėsi išlaikyti naujos kartos Corvette paslaptyje, tačiau Hot Wheels pradėjo gaminti žaislinius automobilius keliomis savaitėmis anksčiau, nei buvo pristatytas Corvette modelis, tarp pradėtų gaminti žaislinių automobilių buvo ir modelis pavadinimu „Custom Corvette“, kuris buvo Autorizuotas 1968 m. Corvette modelis.

1969 m. General Motors padidino small-block variklio galingumą iki 5,7 litro, o 1970 m. buvo padidintas big-block variklio galingumas iki 7,4 litro. 1970 m. LT-1 small-block variklis turėjo 370 AG (276 kW), o 1971 metų big-block variklis galėjo pasigirti 425 AG (317 kW). 1972 m. GM nuo ankstesnių SAE Gross standartų perėjo prie SAE Net, rezultatas buvo arklio galių sumažėjimas. Dėl įvairių galingumo, taršos ir kitokių apribojimų, bei naujų standartų automobilio galingumas ir toliau mažėjo, kol 1975 m. pasiekė žemiausią ribą, kada bazinio ZQ3 modelio variklis turėjo tik 165 AG (123 kW), o galingesnis L82 variklis tik 205 AG (153 kW). Tolimesniuose C3 kartos modeliuose variklio galingumas išliko daugmaž toks pat.

Trečiosios kartos gamybos metais keitėsi ir automobilio išvaizda. 1973 m. automobilio priekinis chromuotas bamperis buvo pakeistas į plastikinį. 1974 m. į plastikinį buvo pakeistas ir galinis automobilis bamperis, tai buvo pirmasis Corvette istorijoje neturėjęs chromuotų kėbulo dalių. 1975 m. buvo paskutiniai metai Corvette kabrioletui, kuris į prekybą grįš tik 1987 m. 1968 m. Sting Ray vardas nebuvo naudojamas, tačiau jis buvo pradėtas naudoti 1969 metais ir buvo sudarytas iš vieno žodžio „Stingray“, vardas buvo naudojamas iki 1976 m. 1978 m. pasirodė 25-ūjų „Sidabrinių metinių“ modelis. Tais pačiais metais buvo atnaujinta automobilio galinė dalis, bei pasirodė Corvette saugumo automobilis Indy lenktynėse. 1980 m. Corvette buvo atnaujinta kiek aerodinamiškesniu dizainu, kuris sumažino automobilio trinties koeficientą. 1982 m. buvo pristatytas naujas L83 variklis.

 

Ketvirtosios kartos Corvette modelis buvo pradėtas gaminti 1983 m. kovą, kaip 1984 m. modelis. 1983 m. modelio nebuvo, dėl gamyklinių priežasčių. 1983 m. buvo pagaminti 44 automobilio prototipai, visi iš jų buvo sunaikinti išskyrus 23-ajį, kuris yra eksponuojamas nacionaliniame Corvette muziejuje, esančiame Kentukio valstijoje. C4 buvo pradėtas gaminti kaip 1984 m. modelis ir buvo gaminamas iki 1996 m.

1984 m. modelis buvo giriamas dėl savo lygaus ir švelnaus dizaino, kuris gerokai pagerino automobilio aerodinamiką. Corvette ir toliau naudojo L83 variklį. Tai buvo pirmasis stambus automobilio kėbulo, šasi, bei pačios platformos atnaujinimas nuo 1963 m. Automobilis naudojo naują, specialiai jam sukurtą GM Y platformą, taip pat gavo naujus stabdžius, visiškai aliumininį rėmą, bei pirma kartą buvo galimas targa variantu, bet centrinės stogo atramos. Automobilis turėjo bazinį LCD spidometrą ir tachometrą. Automobilyje viskas buvo atnaujinta išskyrus variklį, tačiau jis kaip ir pakaba, bei interjeras su kiekvienais metais tapdavo vis tobulesni, taip Corvette tapo rimtu konkurentu europietiškiems, bei azijietiškiems automobiliams.

1984 m. ir 1985 m. modeliai buvo vieninteliai neturėję trečiojo stabdžių signalo automobilio galinės dalies centre, kurio reikalavo nauji 1986 m. federaliniai standartai. Nuo 1984 m. iki 1988 m. automobilis naudojo „4+3“ transmisiją – 4-pavarų transmisiją sujungta su automatine overdrive sistema trijose pagrindinėse pavarose. Ji buvo sukurta tam, kad automobilis atitiktų JAV kuro ekonomiškumo standartus. Transmisija buvo problematiška, tad buvo pakeista į kur kas modernesnę ZF 6-pavarų mechaninę transmisiją 1989 m. Tai buvo pirmoji kompiuterizuota transmisija su CAGS, kuri užblokuodavo antrąją pavarą tam tikrais atvejais. Tai padėjo automobiliui išlikti ekonomišku iš išvengti mokesčių kurie taikomi daug kuro suvartojantiems automobiliams. 1985 m. dauguma automobilių naudojo L98 variklį, turintį 230 AG (170 kW).

1988 m. prekyboje pasirodė 35-ųjų metinių Corvette versija, kurių gamyba buvo ribota, kiekviena jų turėjo identifikacinį numerį, kuris buvo pritvirtintas prie pavarų svirties. Šiuos Corvette modelius buvo lengva atskirti kadangi automobilio interjeras, eksterjeras, bei ratlankiai buvo baltos spalvos. 1992 m. buvo pristatytas 300 AG (220 kW) turintis LT1 variklis, kuris gerokai padidino bazinio modelio galingumą. Tais pačiais metais pasirodė ASR sistema, apsauganti nuo automobilio kontrolės praradimo, vairuotojui panorėjus sistemą buvo galima išjungti. 1993 m. pasirodė automobilio 40-ųjų metinių versija, kuri skyrėsi nuo standartinio automobilio tik specialia raudona spalva.

1996 m., kurie buvo paskutiniai C4 kartai automobilis sulaukė naujų automobilio versijų, tokių kaip Grand Sport ir Collector Edition, bei keletą techninių naujovių, tokių kaip OBD II, bei LT-4 variklis. Naujas 330 AG (246 kW) turintis LT4 V8 variklis buvo galimas tik su mechaninę transmisiją turinčiais Corvette modeliais. Visi 1996 m. Corvette modeliai turėję automatines transmisijas, buvo parduodami su LT1 varikliu.

C4 karta buvo pirmieji Corvette automobiliai turėję elektroninę kuro įpurškimo sistemą, ABS, oro pagalves, aliumininį rėmą, 6-pavarų transmisiją, kompiuterizuotą: langų, sėdynių, užraktų, klimato kontrolės, bei kitų prietaisų valdymą ir dar daugybę kitų naujovių.

 

1986 m. Corvette komanda kreipėsi į Lotus, kuri tuo metu buvo General Motors dukterinė markė, su mintimi kurti ypač galingą sportinį automobilį C4 Corvette pagrindu. GM lėšomis Lotus pradėjo kurti naują variklį, kurį butų galimą naudoti vietoje L98 V8 variklio, kurį naudoja standartinis C4 modelis. Rezultatas buvo aliumininis LT5 8-cilindrų variklis su 32-vožtuvais turintis 375 AG.

1991 m. buvo atnaujinta visų Corvette automobilių kėbulo išvaizda, interjeras ir ratai. 1990 m. ZR-1 modelio dizainas buvo kaip 1991 m. bazinės Corvette dizainas, tad automobilis buvo labai panašus į standartinį Corvette modelį. Didžiausias skirtumas tarp bazinio ir ZR-1 modelio be platesnių galinių ratų buvo centrinio galinio stabdžių signalo vieta, kuris baziniame modelyje buvo integruota į kėbulą, o ZR-1 modelyje buvo pritvirtintas virš galinio stiklo. 1992 m. buvo atlikti keli pakeitimai, atsirado keli nauji ZR-1 ženkliukai, traukos kontrolė tapo standartinė. 1993 m., Lotus atnaujino LT5 variklį, atnaujinto variklio galia pakilo nuo 375 iki 405 AG. Taip pat buvo atnaujinta automobilio išmetimo sistema. ZR-1 gamyba baigėsi 1995 m., iš viso buvo pagaminta 6 939 automobiliai.

1996 m., kurie buvo paskutiniai C4 Corvette kartai, Chevrolet pristatė naują automobilio specialiąją versiją pavadinimu „Grand Sport“. Pavadinimas nebuvo naujai sugalvotas, Corvette Grand Sport automobiliai buvo gaminami 1963 m. Iš viso buvo pagaminta 1 000 tokių automobilių, iš jų 810 buvo kupė ir 190 buvo kabrioletai. Visi automobiliai buvo gaminami su specialiu kodu išskiriančių juos iš kitų 1996 m. C4 automobilių. Corvette Grand Sport naudojo LT4 variklį, turintį 330 AG (246 kW) ir 340 lb•ft (461 N•m) sukimo momentą. Automobiliai buvo tik mėlynos spalvos su plačia balta juosta centre, juodos spalvos ratų diskais ir dviem raudonomis juostomis kapoto šonuose virš priekinių ratų. Interjero buvo tik raudonos ir juodos spalvos. Hardtopo versija su Grand Sport kabrioletais nebuvo galima.

 

Penktosios kartos Corvette gamyba prasidėjo 1997 m. ir baigėsi 2004 m. C5 buvo radikaliai atnaujinta, po ilgai gamintos C4 kartos. Transmisija buvo perkelta į automobilio galą tam, kad suformuotu integruotą galinės ašies bazę. Transmisija su varikliu buvo sujungta per veleną. C5 Corvette automobilių spauda įvertino kaip automobilį patobulinta beveik kiekvienoje srityje, lyginant su pareitos kartos automobiliu.

Automobilis buvo pristatytas su koncerno naujai sukurtu LS1 small-block varikliu. Tai buvo trečiosios kartos small-block variklis, kuris lyginant su savo pirmtakais buvo visiškai atnaujintas. Pagal Pirminius duomenis variklis turi 345 AG (257 kW) ir 350 ft·lbf (470 N·m) sukimo momentą, 2001 m. arklio galių skaičius padidėjo iki 350 AG (260 kW). Automobilis toliau naudoja 4L60-E automatinę transmisiją nuo ankstesnės kartos modelio, tuo tarpu mechaninė buvo pakeista į naują 6-pavarų Borg-Warner T-56 transmisiją.

Pirmaisiais gamybos metais C5 buvo galimas tik kupė kėbulu, nors naujoji platforma buvo pritaikyta kabrioletams. C5 kabrioletas prekyboje pasirodė 1998 m., o 1999 m. atsirado galimybė įsigyti Corvette Z06 padidinto galingumo versiją.

2003 m. birželio 20-21 d. Nešvilyje, Tenesio valstijoje buvo atšvęstas automobilio 50-asis jubiliejus. Vyko šventė, į kurią suvažiavo nepriekaištingai restauruoti Corvette automobiliai. Taip pat vyko pasaulinio masto karavanas Kentukio valstijoje, kuriame dalyvavo daugiau kaip 10 000 visų kartų Corvette automobilių susirinkusių prie nacionalinio Corvette muziejaus. Dalyviai buvo pakviesti aplankyti gamyklą, kuri yra šalia muziejaus. Į šventę buvo atvežti keli Chevrolet koncepciniai automobiliai, tokie kaip gamybai paruoštas Chevrolet SSR. Buvo galima išvysti ir keletą Corvette lenktyninių automobilių, tarp jų Corvette SS, kurį kūrė Zora Arkus-Duntov ir C5-R automobilį laimėjusį Le Mans lenktynes. Tarp daugybės eksponatų buvo ir tų metų jubiliejinis modelis.

 

2001 m. buvo pristatyta padidinto galingumo Corvette Z06 versija. Pavadinimas nebuvo naujai sugalvotas, jį 1963 m. naudojo C2 kartos automobiliai. Z06 pakeitė FRC hardtopą (1999–2000 m.) kaip galingiausią C5 kartos Corvette. Vietoje to, kad automobilis naudotų galingą ir sunkų variklį kaip ZR-1, Z06 naudojo galingesnę LS1 variklio versiją pavadinimu LS6, turinčia 385 AG (287 kW), tačiau automobilis nebuvo toks galingas kaip anksčiau gamintas ZR-1, nors Z06 buvo lengvesnis ir galėjo greičiau įsibėgėti nei ZR-1, tačiau pastarojo didžiausias greitis buvo didesnis.

Z06 buvo parduodamas hardtopo kėbulu, su patobulinta pakaba, didesniais ratų diskais ir padangomis, nauja 6-pavarų mechanine transmisija su pagerintu pavarų perjungimu, bei stabdžių aušintuvais. Z06 buvo 17,3 kg lengvesnė, nei ankstesnis C5 hardtopas, iš titano pagamintos išmetimo sistemos, plonesnių stiklų, lengvesnių ratų ir lengvesnio akumuliatoriaus dėka. 2002 m. automobilio variklis buvo patobulintas, tad Z06 galėjo pasigirti 405 AG (302 kW), tačiau daugybė dinamometro testų parodė, kad Chevrolet nuvertino Corvette 20 AG (15 kW), nes automobilio galingumas iš tiesų siekdavo 425 AG.

2003 m. buvo išleista speciali sidabrinės spalvos 50-ųjų metinių versija su specialiais ženkliukais ir atnaujintu vidiniu stogu.

General Motors teigia, kad 405 AG (302 kW) turintis Z06, nuo 0 iki 96 km/h gali įsibėgėti per 3,9 sekundės ir ketvirtį mylios įveikti per 12,4 sekundes. Patyrusių vairuotojų rankose automobilis ketvirtį yra įveikęs ir per 11 sekundžių. Dabartinis ketvirčio mylios rekordas yra 11,7 sekundės. Automobilio didžiausias greitis yra 283 km/h, jis buvo pasiektas 5-pavara esant 6 500 rpm (kertant raudonąją liniją), kadangi 6-pavara yra ekonominė. Patobulintos automobilio pakabos dėka, Corvette trasoje gali atsilaikyti prieš tokius automobilius kaip Dodge Viper, Ford Mustang Cobra R ir net Porsche 911.

 

2005 m. prekyboje pasirodė šeštosios kartos Corvette modelis su patobulinta pakabos geometrija, atvirais priekiniais žibintais (pirmą kartą nuo 1962 m.), erdvesniu salonu ir galingesniu 6,0 litrų varikliu. Automobilis yra trumpesnis, bei siauresnis, nei buvo C5 karta, kuri susilaukė kritikos dėl savo didelio pločio. Automobilio 6,0 litro LS2 V8 turi 400 AG (298 kW) esant 6000 rpm, bei 400 ft•lbf (542 N•m) sukimo momentą esant 4400 rpm. Automobilio raudonoji linija siekia 6500 sūkių per minutę.

C6 išlaikė palyginus gera kuro ekonomiškumą, kuriuo pasižymėjo C5 modelis. Taip yra dėl automobilio aerodinamiškumo, bei lengvumo, automobilis naudodamas automatine transmisija su galonu kuro gali nuvažiuoti 18 myliu mieste, bei 27 mylias greitkelyje. Automobilis su mechanine transmisija greitkelyje gali nuvažiuoti viena mylia daugiau. Mechaninė transmisija naudoja CAGS sistemą, kuri dedama į visus Corvette automobilius su mechaninėmis transmisijomis nuo 1989 m. ir yra skirta padidinti variklio ekonomiškumui.

2008 m. automobilis buvo kiek atnaujintas. Corvette gavo naują 6,2 litro LS3 variklį turintį 430 AG (321 kW) ir 424 lb•ft (575 N•m) sukimo momentą. Buvo patobulintos mechaninė ir automatinė transmisijos, tad C6 modelis su automatine transmisija nuo 0 iki 96 km/h gali įsibėgėti per 4,3 sekundes. Taip pat buvo atnaujintas automobilio ratlankių dizainas.

 

Naujoji Z06 buvo pristatyta 2005 m. trečiame ketvirtyje, kaip 2006 m. modelis. Automobilis turi 7,0 litrų small-block LS7 variklį. Oficialiai teigiama, kad variklis turi 505 AG (377 kW). Automobilio galingumas yra kiek mažesnis, nei Ford GT ar Dodge Viper SRT-10 automobilių. General Motors teigia, kad automobilis startuodamas pirma pavara nuo 0 iki 96 km/h gali įsibėgėti per 3,8 sekundės, nuo 0 iki 160 per maždaug 7,8 – 8,2 sekundės ir įveikti ketvirtį mylios per 11,7 sekundės. Automobilio didžiausias greitis siekia 315 km/h, greičiau automobilis važiuoti negali, kadangi jo greitis yra elektroniniu būdu apribojamas. 2005 m. vasarą, GM ir Corvette Racinig vairuotojas Jan Magnussen atgabeno naująją Z06 Corvette į Niurburgringą, Vokietiją. Lenktynininkas trasą įveikė per 7:42.99. 2007 m. kovą žurnalas Car and Driver savo galingų automobilių teste Z06 Corvette išrinko nugalėtoju, po kurios sekė Porsche 911, bei Lotus Exige S. 2007 m. Z06 buvo kiek atnaujintas, buvo patobulinta automobilio pakaba

Radikaliai nukrypstant nuo to, ką Chevrolet anksčiau darydavo, pagrindinis struktūrinis C6 Z06 elementas yra aliuminis, kuris pakeitė ne Z06 automobilių naudojamą plieną. Aliumininis rėmas išlieka identiškas plieniniui, tačiau yra gerokai lengvesnis. Mažinant svorį kai kurios automobilio dalys yra pagamintos iš karbono. Oficialiai skelbiama, kad Z06 sveria 1421 kg. C6 Corvette Z06 yra pirmasis daugiau kaip 500 AG turintis automobilis išvengęs mokesčių daug kuro suvartojantiems automobiliams.

2008 m. Corvette Z06 gavo naują TR6060 6-pavarų mechaninę transmisiją, kuri pakeitė senąją T-56. Buvo kiek atnaujintas automobilio interjeras, atsirado galimybė už papildomą kainą užsisakyti pilnai odinį interjerą.

 

2008 m. Šiaurės Amerikos tarptautinėje automobilių parodoje buvo pristatyta Corvette ZR-1 versija, 2009 m. papildysianti Corvette modelių gretas. Automobilis naudos 6,2 litrų LS9 variklį, išgaunantį 638 AG (476 kW) ir 819 N·m sukimo momentą. ZR-1 kainuos apie 100 000 JAV dolerių.

Septintos kartos Corvette modelio kūrimo darbai buvo pradėti 2007 m. Iš pradžių modelis turėjo startuoti 2011 m., tačiau vėliau ši data nukelta į 2014 m.^[1] Šiam modeliui buvo pasirinkta priekyje įrengto variklio ir galinių varomų ratų platforma.^[2]

Šis modelis buvo prieinamas 2012 m. vaizdo žaidime Gran Turismo 5, taip pat 2013 m. Indianapolis 500 lenktynėse saugos automobiliu buvo pasirinkta Corvette versija.^[3]

2014 m. modelyje buvo įmontuotas LT1 6.2 L V8 variklis, išvystantis iki 460 AG.

Paskutinis septintos kartos Corvette modelis 2019 m. birželio 28 dm. aukcione buvo parduotas už 2,7 milijonus dolerių.^[4] Tai buvo paskutinis Corvette modelis su priekyje įmontuotu varikliu.

 

8 kartos Corvette modelis buvo parodytas 2019 m. liepos 18 d. O kabrioleto versija kartu su Chevrolet Corvette C8.R lenktyniniu automobiliu buvo pademonstruota Kenedžio kosminių skrydžių centre.

Corvette C8 tapo pirmuoju Corvette modeliu su gale esančiu varikliu.^[5]

2020 m. Corvette C8 automobilis buvo parduotas aukcione už 3 milijonus dolerių ir tapo brangiausiu „Barrett-Jackson“ aukciono savaitės pirkiniu. Dalis lėšų buvo skirtos Detroito vaikų fondui.^[6]

2023 m. debiutuos Corvette C8 Z06 modelis, turintis 670 AG 5,5 litrų variklį.

2022 m. balandžio 27 d. General Motors prezidentas Mark Reuss paskelbė, kad yra kuriama pilnai elektra varoma Corvette versija.^[7]

Corvette buvo išrinkta žurnalo „Motor Trend“ metų automobiliu 1984 m. ir 1998 m. Taip pat automobilis vienuolika kartų pateko į žurnalo „Car and Driver“ 10 geriausių sąrašą: C4 – 1985 m. ir 1989 m.; C5 – 1998 m., 1999 m., bei 2002 m. C6 pakliuvo 5 2005 m. Šiaurės Amerikos metų automobilio nominaciją ir joje užėmė antrą vietą.

„Automobile Magazine“ žurnalas Sting Ray pavadino „Kiečiausiu automobiliu istorijoje“, o žurnalas „Sports Car International“ automobilį paskelbė 5 numeriu geriausiųjų 7-dešimtmečio automobilių sąraše.

1999 m. Corvette kabrioletas, kartu su Mercedes-Benz S500, automobilių inžinierių asociacijos buvo išrinkti inžineriškai geriausiais XX amžiaus automobiliais

Corvette buvo pasirinkta saugos automobiliu Indy car Indianapolis 500 lenktynėse: 1978 m., 1986 m., 1995 m., 1998 m., 2002 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2007 m.

Seniausias išlikęs serijinės gamybos Corvette yra automobilis, kurio serijinis numeris yra E53F001003. Tai kadaise buvęs GM bandomasis automobilis, bei trečiasis Corvette automobilis, 1953 m. pagamintas Flinto gamykloje. Automobilį 2006 m. sausio 21 d. Barrett-Jackson fondas pardavė už 1 000 000 JAV dolerių.

Tačiau yra manoma, kad seniausias šiai dienai egzistuojantis Corvette automobilis yra prototipas pavadinimu EX-122. Automobilis yra rankų darbo ir buvo pristatytas 1953 m. Motorama automobilių parodoje vykusioje Niujorke 1953 m. sausio 17 d. Automobilį galima išvysti Kerbeck Corvette muziejuje.

Dar vienas vertingas 1953 m. automobilis priklauso aktoriui John Wayne. Tai #51 Corvette automobilis, kuris buvo pristatytas aktoriui 1953 m. spalio 7 d. Šiuo metu jį galima pamatyti nacionaliniame automobilių muziejuje, Reno mieste, Nevados valstijoje.

General Motors Europos rinkoje nebrangius Daewoo automobilius pradėjo pervadinti Chevrolet, tad 2005 m. Corvette tapo atskira marke. Corvette automobiliai buvo parduodamai atskirai ir nepriklausomai nuo korėjiečių gamintų Chevrolet ir dažniausiai yra parduodami Cadillac auto atstovybėse. Japonijoje automobilis taip pat parduodamas kaip atskira markė. Gandai, kad automobilis gali tapti atskira markė pradėjo sklinda nuo 9-dešimtmečio.

2007 m. gegužę Bob Lutz pareiškė, jog neprieštarautų Corvette sedano idėjai. Tokio tipo sportinį keturių durų automobilį jau gamina Aston Martin, bei greitai gamins Porche. Vėliau Lutz’as pareiškė, jog toks automobilis, būtų parduodamas kaip modelis už papildomą kainą 2-durų Corvette automobiliui. Tačiau apie šios Corvette versijos gamyba nėra jokių oficialių žinių.

• Chevrolet Corvette Archyvuota kopija 2008-07-06 iš Wayback Machine projekto. – Oficiali svetainė
• Corvette Europe