Charkovo sritis

 

Srities plotas 31 415 km², tai sudaro 5,2 % Ukrainos teritorijos.

75 % srities vandens resursų priklauso Dono baseinui. Iš viso Charkivo srityje teka 157 upės kurių ilgis daugiau negu 10 km, bendras jų ilgis 4651 km. Ilgiausios upės – Šiaurinis Donecas (srities teritorijoje 380 km), Oskolas (147 km), Uda (145 km), Bereka (113 km).

Srityje apie 1960 ežerų ir kūdrų ir 50 tvenkinių .

Šiaurinė srities teritorija priklauso Vidurinės Rusijos aukštumai, rytinė Poltavos lygumai ir Priednieprės žemumai. Aukščiausia vieta išsidėsčiusi šiaurinėje dalyje, Zoločivo rajone – 236 m.

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -7 °C, vasaros – 21 °C.

Srities teritorija išsidėsčiusi stepių zonoje.

Miškai užima 11 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti šalia upių ir kitų vandens telkinių. Labiausiai paplitę medžiai – ąžuolai, pušys, eglės, klevai.

Srities miškuose gyvena briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai ir daug kitų gyvūnų.

Teritorijoje žmonės gyveno nuo paleolito laikų. Ilgus metus teritorija buvo mažai apgyvendinta. Gyventojų pagausėjo po kazokų sukilimo 1648–1654 m., vadovaujamo Bogdano Chmelnickio. Po kairiakrantės Ukrainos prisijungimo prie Rusijos dabartinės srities teritorijos vadintos Slabodanščyna Nuo XVII amžiaus prasidėjo masinis gyventojų pagausėjimas. 1654 metais įkurtas Charkivas, kuris tapo Slabodanščynos centru. 1765 įkurta Slabodos-Ukrainos gubernija, 1780 m. reorganizuota į apskritį. 1796 atkurta gybernija, kuriai 1835 m. suteiktas Charkivo pavadinimas. Charkivas 1919–1934 buvo Ukrainos Sovietinės Socialistinės Respublikos sostine.

Sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d. 1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma – 75,83 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Charkivo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių

• Charkivas
• Lozova
• Iziumas
• Čuhujivas
• Zlatopilis
• Kupjanskas
• Balaklija

2006 m. srityje gyveno 2 808 700 gyventojų ir tai sudarė beveik 5,13 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

• miesto gyventojų – 78,5 %
• kaimo gyventojų − 21,5 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

• ukrainiečiai – 70,6 %
• rusai – 25,6 %
• kiti (baltarusiai, totoriai, žydai) – 3,8 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 95 žm./km². Gyventojų kalba – rusų ir ukrainiečių kalbų mišinys, vadinamas „Suržik“ (rusų kalbos leksikonas su ukrainietiška gramatika ir tartimi).

 

Pramonė – mašinų gamyba, metalurgija, chemijos ir maisto pramonė. Srityje pagaminama 100 % visų valstybėje pagaminamų garo turbinų, 60 % traktorių (Charkovo traktorių gamykla), 55 % guolių, 50 % staklių su programine įranga, 50 % elektros įrankių ir įrenginių, 45 % keraminių plytelių. Išgaunami 45 % Ukrainoje išgaunamų dujų. Taip pat išgaunama nafta, smėlis, molis. Srityje veikia didelės orlaivių, tankų bei kitos karinės technikos gamyklos.

Srityje auginami kviečiai, saulėgrąžos. Išvystyta gyvulininkystė (mėsa, pienas). Žemės ūkio naudmenos – 19 000 km². Charkivo srityje pagaminama 5 % visos Ukrainos žemės ūkio produkcijos.

Charkivo sritis turi smarkiai išvystytą transporto mazgą. Apie 60 % krovinių pervežama geležinkeliu. Charkive veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:

	Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
	Kijevas –    skp „Dovžanskyj“	Charkivas, Čuhujivas, Iziumas	M03	E40	Tarptautinis
	Charkivas –    skp „Ščerbanivka“	-	M20	E105	Tarptautinis
	Charkivas – Jalta	Merefa, Berestynas	M18	E105	Tarptautinis

• Geležinkelių ilgis – 1 442 km.
• Automobilių kelių ilgis – 15 000 km.

• Srities informacija, administracinis srities žemėlapis (angl.)