Bronius Nainys
Bronius Nainys | |
---|---|
Gimė | 1920 m. lapkričio 15 d. Grikpėdžiai, Pašvitinio valsčius |
Mirė | 2016 m. gruodžio 20 d. (96 metai) Lemontas, Čikaga |
Veikla | antitarybinio pasipriešinimo dalyvis |
Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Žinomas (-a) už | JAV lietuvių visuomenės veikėjas |
Bronius Nainys (1920 m. lapkričio 15 d. Grikpėdžiai, Pašvitinio valsčius – 2016 m. gruodžio 20 d. Lemontas, Čikaga) – Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguoti1939 m. baigė Linkuvos gimnaziją, 1940 m. Kauno karo mokyklą, 1943 m. – mechanikos inžineriją Vytauto Didžiojo universitete, 1963 m. Ilinojaus technologijos institutą.
Per TSRS ir Vokietijos okupacijas 1940–1944 m. pasipriešinimo dalyvis, Lietuvių aktyvistų fronto narys, Pašvitinio partizanų grupės vadas. 1944 m. su grupe pasitraukė į Žemaitiją, čia įstojo į formuojamą 1-ąjį pulką, jo kuopos vadas, pulko vado padėjėjas. Dalyvavo Sedos kautynėse. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
1947 m. suorganizavo lietuvių inžinierių kuopą, jai vadovavo. 1950 m. apsigyveno JAV, nuo 1960 m. Čikagoje. JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, 1967–1970 m. krašto valdybos pirmininkas. 1962 m. Čikagos prekybos ir pramonės parodoje suorganizavo lietuvių paviljoną, 1963 m. – JAV ir Kanados antrąją tautinių šokių šventę. 1963 m. TSRS vadovui N. Chruščiovui lankantis JAV, Čikagoje suorganizavo masinę antitarybinę demonstraciją. 1969 m. su kitais įkūrė Mokslo ir kūrybos simpoziumą. 1973–1978 m. ir 1992–1997 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. 1974 m. Australijai pripažinus de jure TSRS įvykdytą Lietuvos aneksiją, telkė viso pasaulio lietuvių išeiviją reikalauti, kad Australijos vyriausybė atšauktų savo nutarimą.
Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, 1973–1978 m. ir 1982–1998 m. žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius, [1] nuo 2000 m. savaitraščio „Amerikos lietuvis“ bendradarbis.
Įvertinimas
redaguotiBibliografija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 10 psl.