[go: up one dir, main page]

Bronislovas Zaikauskas

Bronislovas Zaikauskas
Gimė 1934 m. balandžio 22 d.
Balčiūniškiai, Anykščių raj.
Mirė 2008 m. birželio 6 d. (74 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse
Tėvas Adomas Zaikauskas
Motina Marijona Mačėnaitė-Zaikauskienė
Sutuoktinis (-ė) Tatjana Zaikauskienė
Vaikai Gediminas Zaikauskas
Veikla ekonomistas, politinis veikėjas
Partija 1963 m. SSKP
Alma mater 1959 m. Vilniaus universitetas

Bronislovas Zaikauskas (1934 m. balandžio 22 d. Balčiūniškiuose, Anykščių raj. – 2008 m. balandžio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistas, sovietinis valstybės ir partinis veikėjas.

Biografija

redaguoti

19451954 m. mokėsi Viešintų vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete pramonės ekonomiką, įgijo ekonomisto išsilavinimą.

Jaunystėje aktyviai sportavo, triskart SSRS akademinio irklavimo čempionatų bronzos medalio laimėtojas aštuonvietėje valtyje. 1959 m. Lietuvos sporto meistras. 19851989 m. Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas.

1959–1960 m. dirbo ekonomistu LSSR mėsos ir pieno pramonės ministerijoje. 1960–1988 m. dirbo LSSR valstybiniame plano komitete: 1960–1976 m. ėjo įvairias pareigas, 1976–1979 m. šio komiteto pirmininko pavaduotojas, 1979–1984 m. pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1984–1988 m. komiteto pirmininkas ir LSSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas.

19811986 m. kandidatas į LKP CK narius. Algirdą Brazauską išrinkus LKP vadovu, 1988 m. užėmė LKP CK sekretoriaus pramonei ir statybai pareigas. 19801990 m. Lietuvos SSR AT deputatas.

Kartu su Aleksandru Drobniu išleido knygas „Penkmečio žingsniai“ (1972 m.) ir „Penkmečių rikiuotėje – dešimtasis“ (1978 m.). 1983 m. jam paskirta LSSR valstybinė premija. 1984 m. suteiktas LSSR nusipelniusio ekonomisto garbės vardas.[1]

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę dirbo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo patarėju. 1990–1992 m. Vyriausybės vadovybės patarėjas ūkio analizės ir plėtojimo klausimais.[2][3][4]

1993–1995 m. banko „Hermis“ Marketingo departamento direktorius. Nuo 1995 m. Kooperacijos banko vadovas, šio banko valdybos pirmininkas (1996 m. bankas bankrutavo). 1998 m. kaip buvęs Kooperacijos banko vadovas pripažintas kaltu už banko turto iššvaistymą. Teisėsaugos organai nustatė, kad neatsakingai išduodamas paskolas, banko valdybos pirmininkas iššvaistė 3 389 800 litų. Jis nuteistas kalėti 5 metus, vėliau bausmė sumažinta iki 2 metų.[5] 2000 m. birželio mėn. paleistas iš sustiprinto režimo kolonijos.[6]

2000–2008 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ekonomikos ir verslo reikalų ekspertas. Darbo partijos deleguotas dalyvavo Seimo komisijų veikloje.

Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse šeimos kape šalia sūnaus.[7]

Šaltiniai

redaguoti