Benonis
Benonis (angl., afr. Benoni) – miestas Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, Gautenge. 560 tūkst. gyventojų.[1] Išsidėstęs 1645 m aukštyje virš jūros lygio, rytinėje Vitvatersrando dalyje. Į vakarus nuo jo yra Džermistonas, dar toliau į vakarus – Johanesburgas, piečiau – Boksburgas, Brakpanas ir Springsas.
| Benonis angl. Benoni | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Pietų Afrikos Respublika
|
| Provincija | Gautengas |
| Įkūrimo data | 1881 m. |
| Gyventojų | 654 509 |
| Altitudė | 1 645 m |
Istorija
redaguotiNuo 1881 m. dabartinio miesto vietoje vietoje buvo to paties pavadinimo ūkis. 1887 m. čia buvo atrasta aukso ir įkurta kasykla, kurioje dirbo kalnakasiai iš Kornvalio. Tuo metu Benonis vadintas „Mažuoju Kornvaliu“ (Little Cornwall).
1904 m. Benonis jau buvo didelė gyvenvietė su daugeliu aukso kasyklų. Keliose vietose buvo patvenkta upė, kurios vanduo naudotas kalnakasyboje. 1906 m. Benonis gavo miesto statusą. Didžioji dalis gyventojų buvo britai. Prie jų prisidėjo daugybė žydų imigrantų iš Rytų Europos. 1907 m. čia atidaryta sinagoga ir pradėjo veikti arkliais traukiamas tramvajus.
1922 m. visame Vitvatersrande vyko baltųjų kalnakasių streikas, kuris peraugo į sukilimą. Streiką rėmė Pietų Afrikos komunistų partija. Benonis streiko metu buvo vienas iš kalnakasių atramos taškų, jame ir aplink vyko kovos. Antrojo pasaulinio karo metu Benonio mieste buvo mokomi karinės oro pajėgose tarnavę Pietų Afrikos pilotai.
Apartheido laikotarpiu sudaryti atskiri priemiesčiai juodaodžiams ir spalvotiesiems. Juodieji gyveno Daveyton ir Wattville priemiesčiuose, azijiečiai Actonville, o baltieji pačiame Benonio mieste.
Ekonomika ir susisiekimas
redaguotiAukso gavyba yra praradusi savo reikšmę. 1964 m. užsidarė paskutinė aukso kasykla.[2] Didelę reikšmę įgavo paslaugų sektorius.
Juodoji metalurgija, tekstilės, metalo apdirbimo pramonė.
Nuorodos
redaguoti- ↑ http://www.benonibiz.co.za/bpa/bpahome.htm Archyvuota kopija 2009-02-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.benonibiz.co.za/bpa/bpahome.htm Archyvuota kopija 2009-02-18 iš Wayback Machine projekto.