Barselona
Kitos reikšmės – Barselona (reikšmės).
Barselona – miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijos regiono sostinė ir provincijos centras. Tai didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė.
| Barselona isp. Barcelona | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Ispanija
|
| Regionas |  Katalonijos regionas
|
| Provincija | Barselonos provincija |
| Gyventojų | 1 620 343 |
| Plotas | 100 km² |
| Tankumas | 16 203 žm./km² |
 Vikiteka |
Barselona |
| Kirčiavimas | Barselonà |
Po miestu nutiestas patogus metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai.
Kultūra
redaguotiSenamiesčio branduolys – Gotikinis kvartalas (Barri Gotic), viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Mieste yra daug įvairių architektūros ir kultūros paminklų – Šv. Eulalijos katedra, įžymiojo architekto Antonijaus Gaudžio neužbaigta katedra Šv. Šeimynos bažnyčia daugiau nei 100 metų statoma bažnyčia (statoma nuo 1882 m., planuojama baigti 2026 m.), Šv. Pauliaus del Kampo bažnyčia (X–XIII a.), gotikinė XIII–XV a. katedra, Švč. Betliejaus Mergelės bažnyčia (XVII–XVIII a. barokas), Guelio parkas, moderno architektūros Katalonų muzikos rūmai, Šv. Pauliaus ligoninė ir kt.
Yra daug muziejų – istorijos, archeologijos, jūrų, dailės menų ir kt. Operos ir baleto teatras. Netoliese aikštės ir rūmai – Vyskupų rūmai, Generaliteto rūmai, Karališkoji aikštė. Jūros pakrantėje – paminklas Kristupui Kolumbui. Mieste labai ryški architekto Antonijaus Gaudžio (1852–1923) įtaka (XIX a. pabaiga).
Geografija
redaguotiBarselona įsikūrusi pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra.
Istorija
redaguotiMiestas įkurtas III a. pr. m. e. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. e., prasidėjus Antrajam pūnų karui užėmė kartaginiečių pajėgos, vadovaujamos Hamilkaro Barkos. Iki tol šiaurine pūnų teritorijų Ispanijoje riba laikyta Ebro upė, apie 150 km piečiau Barselonos.
Iš laikotarpio tarp 218 m. pr. m. e. iki I a. pr. m. e. apie Barselonos apylinkes išliko mažai žinių. Nuo Augusto laikų čia buvo Romos kolonija Barcino. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams.
Barselona Aragono karalystės sudėtyje
redaguoti1137 m. Barselonos grafas Ramonas Berengeris IV vedė būsimąją Aragono karalienę Petronilą. Jų sūnus Alfonsas II 1162 m. paveldėjo Kataloniją ir Aragoną, tačiau šių teritorijų administravimas faktiškai išliko atskiras. Barselona buvo didžiausias Katalonijos miestas, keturis kartus gyventojais lenkęs kitą didžiausią miestą Gironą, bei svarbus karaliaus pajamų šaltinis. 1359 m. prie Barselonos vyko trijų dienų jūrų kautynės tarp Kastilijos ir Aragono karalių.
Barselona Ispanijos karalystės sudėtyje
redaguotiFerdinandui I ir Izabelei susisiekimą su Amerika nukreipus per Seviliją ir Kadisą, Barselonos uosto reikšmė sumažėjo. 1617 m. Barselona sukilo prieš Ispaniją ir pasidavė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII valdžiai, bet 1652 m. vėl atiteko Ispanijai. 1697 m., 1714 m. ir 1809–1813 m. buvo užimtas prancūzų. Barselona buvo didžiausias Ispanijos socializmo ir komunizmo bei katalonų separatizmo centras.
XVIII-XIX amžius
redaguoti1835, 1836, 1840, 1843, 1856, 1909, 1920, 1930 m. čia vyko sukilimai ir revoliucijos. 1888 ir 1929 m. Barselonoje vyko Pasaulinė paroda.
Sportas
redaguoti1992 m. Barselonoje vyko XXV vasaros olimpinės žaidynės.
Futbolas
redaguotiMieste 1964 m. vyko II Europos futbolo čempionatas, o 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:
Krepšinis
redaguotiMiestai partneriai
redaguotiBarselonos partneriai:(chronologiškai)[1]
Prancūzija, Monpeljė, 1963[1]
Tunisas, Tunisas 1969[1]
Brazilija, Rio de Žaneiras 1972[1]
Meksika, Monterėjus, 1977[1]
Pietų Korėja, Busanas, 1983[1]
Jungtinės Amerikos Valstijos, Bostonas, 1983[1]
Vokietija, Kelnas 1984[1]
Urugvajus, Montevidėjus, 1985[1]
Rusija, Sankt Peterburgas, 1985[1]
Lenkija, Gdanskas, 1990[1]
Kuba, Havana, 1993[1]
Japonija, Kobė, 1993[1][2]
Belgija, Antverpenas, 1997[1]
Turkija, Stambulas, 1997[1][3]
Airija, Dublinas, 1998[1][4]
Palestina, Gaza, 1998[1]
Izraelis, Tel Avivas, 1998[1]
Graikija, Atėnai, 1999[1][5]
Bosnija ir Hercegovina, Sarajevas, 2000[1]
Iranas, Isfahanas, 2000[1]
Čilė, Valparaisas, 2001[1]
Kinijos Liaudies Respublika, Šanchajus, 2001[1]
Jungtiniai Arabų Emyratai, Dubajus, 2006[1]
Kiti miestų partnerystės būdai
redaguotiGalimi kiti miestų partnerystės būdai tarp pasaulio miestų.[1]
Nuotraukos
redaguoti-
Nacionaliniai rūmai (dabartinis Katalonijos meno muziejus)
-
Trijų drakonų pilis
-
Senasis uostas, tiltas į prekybos centrą
-
Collserola bokštas – aukščiausias pastatas Barselonoje (288 m).
Nuorodos
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,20 1,21 1,22 1,23 1,24 1,25 1,26 1,27 „Relacions Internacionals i Cooperacio – Ciutats agermanades“ (katalonų). Direcció de Relacions Internacionals i Cooperació, Ajuntament de Barcelona. Suarchyvuota iš originalo 2016-09-17. Nuoroda tikrinta 2016-09-08.
- ↑ „Kobe's Sister Cities“. Kobe Trade Information Office. Suarchyvuotas originalas 2013-04-21. Nuoroda tikrinta 2013-08-11.
- ↑ „Kardes sehir isbirligi ve iyi niyet anlasmasi imzalanan seh“ (PDF). ibb.gov.tr (turkų). IBB. 2010. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2016-10-15. Nuoroda tikrinta 2016-09-08.
- ↑ „Dublin City Council: Facts about Dublin City“. 2006–2009 Dublin City Council. Suarchyvuotas originalas 2014-04-10. Nuoroda tikrinta 2009-07-14.
- ↑ Not according to the official listing by Greek government Archyvuota kopija 2016-01-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Archived copy“ 外事志--深圳市人民政府外事办公室 (Chinese (China)). 深圳市外办. Suarchyvuotas originalas 2014-07-19. Nuoroda tikrinta 2013-08-07.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)[Shenzhen Municipal Foreign Affairs Office] |date=2011-03-22 |accessdate=2014-07-19 |deadurl=bot: unknown |archiveurl= |archivedate=2014-07-19 |df= }}„Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-31. Nuoroda tikrinta 2014-07-19.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)