Badžai

Badžai
Badžų moterys tradiciniais rūbais (Malaizija)
Gyventojų skaičius	?
Populiacija šalyse	Filipinai  Indonezija: 175 tūkst.[1]  Malaizija: 436 tūkst.[2]  Brunėjus: 12 tūkst.[3]  Mianmaras  Tailandas
Kalba (-os)	badžų kalbos, malajų, indoneziečių, tagalų ir kt.
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	jakanai, iranunai, lumadai, sulai, morai, bugiai, malajai
Vikiteka:	Badžai

Badžai (tag. Badjao, malaj. Bajau, sav. A’a Sama) arba oranglautai (malaj. orang laut 'jūros žmonės') – Pietryčių Azijos tautų grupė, gyvenanti Filipinuose, Indonezijoje, Malaizijoje, Brunėjuje, Mianmare, Tailande. Tai vandens klajoklių tautos (dar vadinamos 'jūrų čigonais'), gyvenančios ant polių pastatytuose kaimuose didesnių upių žiotyse, įlankose, salų pakrantėse.

Pagrindinės etninės grupės:

• oranglautai, orangmantokai, orangbarokiai, orangrajatai, orangkvalai – gyvena abipus Makasaro sąsiaurio (Riau, Bankos, Belitungo, Bungurano, Anambaso, Tambelano salų pakrantėse), didesnių Sumatros upių žiotyse;
• jakanai – Sulu salyne;
• tikieji badžai arba sama – vakarų ir šiaurės Borneo, rytų ir šiaurės Sulavesio upių žiotyse, pakrančių salelėse, taip pat prie Floreso, Adonaros, Sumbavos, Babaro, Bačano, Obio krantų, Sulu salyne;
• mokenai – Mjeiko salose, Kra sąsmaukos pakrantėse.

Vartoja sama-badžų kalbas (austroneziečių šeima), taip pat malajų, tagalų, indoneziečių ir kitas vietines kalbas. Didžioji dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, yra išlaikiusių tradicinę tikybą, krikščionių.

Verčiasi badžai žvejyba ir jūros gėrybių (perlų, perlamutro, moliuskų) rinkimu, medžiokle, maisto rinkimu. Badžai kartu su iranunais nuo seno vertėsi piratavimu ir vergų prekyba. Išplėtoję medžio drožybą (tradiciniai raižiniai okir).

Tradicinis būstas – skaptuotos burinės valtys su pašiūrėmis ir židiniais. Pakrantėje stato namus ant polių, tarpusavyje sujungtus tilteliais. Tradicinis maistas – žuvys, krabai, moliuskai.^[4]

Badžų visuomenės socialinis pagrindas – monogaminė šeima. Paprastai laikosi uždarai nuo kitų tautų.^[5] Badžų islame išlikę daug tradicinės religijos bruožų – tikėjimo įvairiomis dvasiomis, protėvių vėlių gerbimo papročio, šamanų (dukun) instituto. Badžai pasižymi labai gerais nardymo ir plaukiojimo įgūdžiais, didelę dienos dalį praleidžia plaukiodami ir nardydami, vaikai išmoksta plaukioti nuo mažumės. Dėl tokio gyvenimo būdo netgi pakito badžų fiziologija.^[6] Kadangi gyvenant ant vandens saulė labiau degina odą, moterys ir vaikai dažnai dėvi iš žolių ir ryžių pagamintas veido kaukes burak. Turi gausų muzikinį folklorą, epus.

• 
  Badžų namai ant vandens (Sabahas, Malaizija)
• 
  Badžų moteris (su veido kauke) ir vaikas
• 
  Puošni badžų valtis regatoje
• 
  Valtis-namas
• 
  Badžų kaimas Molukuose