Aviena
Aviena – avių mėsa.
Pirmųjų metų avių mėsa paprastai vadinama ėriena. Antrųjų metų ir vyresnių avių – aviena.[1]
Ėriena yra brangesnė už avieną, o pastaraisiais dešimtmečiais aviena vis labiau parduodama kaip „ėriena“, peržengiant aukščiau nurodytas ribas.[reikalingas šaltinis] Kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų, prancūzų, ispanų, italų ir arabų taip pat turi specialius žodžius avienai ir ėrienai, o kartais naudojami ir kiti terminai, prieklausomai nuo avies amžiaus, lyties ir mitybos, pavyzdžiui, lechazo ispanų kalba reiškia mėsą, gaunamą iš pienu maitinamų ėriukų.
Patiekalai
redaguotiAvienos mėsa labiausiai paplitusi keliose Viduržemio jūros regiono virtuvėse, pavyzdžiui, Graikijoje, kur ji yra neatsiejama daugelio patiekalų dalis, įskaitant per religines šventes, tokias kaip Velykos valgomus patiekalus (žr. Avgolemono, magiritsa); Turkijoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Jordanijoje, Pakistane ir Afganistane; baskų kultūroje. Nuo tada, kai XVII amžiuje Ispanijos tyrinėtojai ir naujakuriai atvežė avis į Ameriką, Navahai į savo tradicinę virtuvę įtraukė avieną ir ėrieną, pakeisdami laukinę kalakutieną ir elnieną. Šiaurės Europoje aviena ir ėriena yra daugelyje tradicinių patiekalų, įskaitant Islandiją ir Jungtinės Karalystę, ypač Škotiją ir Velsą. Avis buvo svarbi vengrų virtuvės dalis dėl tvirtų sielovadinių tradicijų, tačiau plintant urbanizacijai ji buvo pradėta vis labiau vertinti. Tai taip pat labai populiaru Australijoje. Ėriena ir aviena yra labai populiari Vidurinėje Azijoje ir tam tikrose Kinijos vietose, kur dėl religinių ar ekonominių priežasčių kartais vengiama raudonos mėsos. Kepta aviena taip pat yra vartojama kai kuriose JAV teritorijose ir Kanadoje. Tačiau avienos vartojimas JAV žymiai mažesnis, nei daugelyje Europos, Centrinės Amerikos ir Azijos virtuvių; pavyzdžiui, vidutinis ėrienos suvartojimas vienam gyventojui JAV yra tik 400 g per metus.
Australijoje ėriuko kojų kepsnys laikomas nacionaliniu patiekalu,[2] paprastai patiekiamas sekmadienį ar bet kokia kita ypatinga proga, paruošiamas kepsninėje kepsninėje arba įprastoje krosnyje. Įprastai ėriuko koja uždengiama sviestu ir rozmarino šakelėmis, įstumtomis į kojos įpjovimus, o viršuje apibarstomi rozmarino lapais. Tada ėriukas skrudinamas dvi valandas 180 °C temperatūroje ir dažniausiai pateikiamas su morkomis ir bulvėmis (taip pat skrudintomis), žaliomis daržovėmis ir padažu.
Indonezijoje ėriena populiariai patiekiama kaip ėrienos satay[3] ir ėrienos karis. Abu patiekalai verdami su įvairiais prieskoniais ir patiekiami su ryžiais arba su lontongu. Ėrienos ir bambuko ūglių variantas pasitaiko Minango virtuvėje, nors panašų patiekalą galima rasti ir Tailando virtuvėje .
Meksikoje ėriena naudojama populiaroam barbako patiekalui, kuriame ji skrudinama arba troškinama suvyniota į agavos lapus po žeme.
Nors Japonijoje ėriena tradiciškai nevartojama didžiojoje šalies dalyje, šiaurinėje Hokaido saloje ir šiaurės rytiniuose Tohoku regionuose patiekiamas karšto puodo patiekalas, vadinamas Jingisukan (ty „Čingischanas“) yra populiarus. Tame patiekale plonais griežinėliais supjaustyta ėriena verdama ant išgaubtos keptuvės kartu su įvairiomis daržovėmis ir grybais, pamirkoma sojos padažo pagrindu pagamintuose padažuose ir valgoma. Jis taip buvo pavadintas, nes aviena yra populiari Mongolijoje (žr. „Avienos vartojimas“ aukščiau).
-
Lechazo asado (kepta ėriena), kaip parodyta aukščiau, yra tipiškas patiekalas Valjadolido provincijoje ir kitose Ispanijos istorinio Kastilijos regiono provincijose.
-
Asturijoje pienu maitinto ėriuko mėsos patiekalas
-
Jauno ėriuko blauzdelė
-
Indiškas rogan josh.
-
Ėrienos čuanras (uigūrų keptos ėrienos kebabai).
Gamyba ir vartojimas
redaguotiAvienos vartojimas
redaguotiRemiantis EBPO ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos „Agricultural Outlook for 2016“, didžiausi avienos vartotojai 2015 m. buvo šie: [4] Tarp ES šalių Graikijoje suvartojamas didžiausias avienos kiekis, tenkantis vienam gyventojui 12,3 kg. Už EBPO ribų didžiausias vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, yra Mongolijoje – 45,1 kilogramo.
- Sudanas – 10,5 kg vienam gyventojui
- Kazachstanas – 8,1 kg
- Australija – 7,4
- Alžyras – 7,1 kg
- Urugvajus – 5,7 kg
- Saudo Arabija – 5,5 kg
- Naujoji Zelandija – 4,4 kg
- Turkija – 4,1 kg
- Iranas – 3,2 kg
- Pietų Afrikos Respublika – 3,1 kg
Avienos gamyba
redaguotiŽemiau esančioje lentelėje pateikta keletas avieną gaminančių šalių, tačiau daugelis kitų reikšmingų gamintojų, kurių diapazonas yra 50–200 kt, nėra pateikti.
2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pasaulis | 8 415 | 8 354 | 8 229 | 8 348 | 8 470 | 8 825 | 9 013 | 9 323 |
Alžyras | 179 | 197 | 205 | 253 | 261 | 280 | 281 | 270 |
Australija | 660 | 635 | 556 | 513 | 556 | 660 | 720 | 721 |
Brazilija | 79 | 80 | 82 | 84 | 85 | 85 | 85 | 90 |
Graikija | 91 | 90 | 90 | 90 | 90 | 90 | 67 | 64 |
Indija | 275 | 286 | 289 | 293 | 296 | 237 | 235 | 231 |
Iranas | 170 | 114 | 90 | 104 | 126 | 260 | 276 | 313 |
Jungtinės Amerikos Valstijos | 81 | 80 | 76 | 69 | 72 | 73 | 72 | 70 |
Jungtinė Karalystė | 326 | 307 | 277 | 289 | 275 | 289 | 298 | 302 |
Kazachstanas | 110 | 116 | 123 | 128 | 128 | 135 | 141 | 144 |
Kinija | 1978 | 2044 | 2070 | 2050 | 2080 | 2081 | 2184 | 2248 |
Lietuva | 0,39 | 0,4 | 0,46 | 0,5 | 0,86 | |||
Marokas | 143 | 147 | 118 | 120 | 157 | |||
Mongolija | 76 | 67 | 92 | 91 | 134 | |||
Naujoji Zelandija | 598 | 478 | 471 | 465 | 448 | 480 | 487 | 487 |
Nigerija | 145 | 149 | 171 | 172 | 174 | 136 | 139 | 142 |
Pietų Sudanas | 113 | 115 | 115 | 116 | ||||
Prancūzija | 130 | 126 | 119 | 115 | 114 | 111 | 110 | 108 |
Rusija | 156 | 164 | 167 | 171 | 173 | 173 | 186 | 186 |
Sudanas | 324 | 248 | 249 | 251 | 253 | |||
Turkija | 278 | 262 | 240 | 253 | 272 | 294 | 317 | 336 |
Turkmėnija | 124 | 128 | 130 | 130 | 133 | 132 | 133 | 131 |
Vokietija | 38 | 38 | 38 | 39 | 36 | 33 | 30 | 32 |
Šaltinis: Helgi biblioteka, Pasaulio bankas, FAOSTAT
Išnašos
redaguoti- ↑ Vytenis Miškinis. Ta pati mėsa – skirtingi pavadinimai: kuo skiriasi jautiena ir veršiena bei aviena ir ėriena, delfi.lt
- ↑ „Roast lamb rules as Australia's national dish“. 2010 m. vasario 2 d. Suarchyvuotas originalas 2014-10-31. Nuoroda tikrinta 2020-05-20.
- ↑ Indonesian Regional Food and Cookery By Sri Owen.
- ↑ Meat consumption, OECD Data. Nuoroda tikrinta 25 October 2016.