Antanas Lalis

1889–1894 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Vienas slaptos lietuvių moksleivių „Kūdikio“ draugijos kūrėjų. 1894 m. atvyko į JAV. Dirbo anglių kasyklose, 1896–1898 m. redagavo laikraštį „Pensilvanijos darbininkas“, nuo 1897 m. pavadintą „Darbininkas“, 1899 m. Baltimorėje – laikraštį „Nauja draugija“, 1900–1901 m. talkino J. Laukiui redaguojant laikraštį „Ateitis“. 1902 m. su J. Laukiu leido laikraštį „Darbininkas“. ^[1]

1905–1908 m. Berno universitete lankė filosofijos ir kitų paskaitas. Grįžęs į JAV 1910–1912 m. dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje. 1913 m. vienas iš „Naujienų bendrovės socialistiniam laikraščiui leisti“ iniciatorių ir tos bendrovės pirmasis sekretorius, dirbo dienraščio „Naujienos“ redakcijoje. 1931 m. grįžęs į Lietuvą gyveno Šapalų dvare (Vilkaviškio apskritis), nuo 1944 m. – Panevėžyje.

Dirbo tarnautoju ir rengė lietuvių-anglų (baigė apie 1936 m.) ir anglų – lietuvių kalbų (apie 1950 m.) žodynus (abu neišspausdinti). Parengė „Lietuviškos ir angliškos kalbų žodyną“ (1903 m., Čikaga), Angliškos ir lietuviškos kalbų žodyną (1905 m., Čikaga; abu papildyti ir perspausdinti 1907 m., 1910–1911 m., 1915 m., paplito ir Lietuvoje), Lenkų ir lietuvių kalbos žodyną (Podręczny slownik polsko – litewski, 1912 m., 3 leid. 1922 m., visi Vilniuje). Išvertė M. Gorkio apsakymų rinkinį „Pasakojimai“ (1906 m.). Išvertė į anglų kalbą Lietuvos himną.

Lietuvių studentų šalpos draugijos „Aušra“ vienas kūrėjų, Tėvynės mylėtojų draugijos narys, priklausė Amerikos lietuvių socialistų sąjungai.

• Jonas Lelis. Žodynininkas Antanas Lalis Vilnius 1995.^[2]