Alpės

Plotas – 220 000 km². Kalnai yra palyginti mažai apledėję, didžiausias ledynas yra Alečo ledynas (Aletschgletscher). Sniego riba kalnyno pakraščiuose prasideda 2500–2600 metrų aukštyje, o kalnyno viduje – 2800-3100 metrų aukštyje.

Alpės skirstomos į Vakarų ir Rytų Alpes, kurias skiria slėnis tarp Bodeno ir Komo ežerų. Vakarų Alpės išsidėsčiusios Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, Rytų Alpės – Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.

 

Alpės susidarė maždaug prieš 110 mln. metų, kai Afrikos plokštė pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte, kurios kraštas palindo po Afrikos plokšte. Dabartinę formą Alpės įgavo veikiant erozijai, ypač dėl ledynų veiklos ledynmečių laikotarpiais. Kasmet Alpės „paauga“ 1-2 mm.

 

 

Alpės nuo seno bandomos suskirstyti remiantis skirtingais kriterijais: kultūrinės ir socialinės geografijos, geomorfologiniais, geologiniais, hidrologiniais, klimatiniais ar botaniniais bei zoologiniais. Šios skirstymo sistemos dalina Alpes į daugybę zonų bei grupių, kurios iš dalies yra persidengiančios ir viena kitai prieštaraujančios.

Laikui bėgant kalnyno geografinis skirstymas susiformavo į dvi sistemas, kurios tik iš dalies yra tarpusavyje suderinamos ir gali sukelti tam tikrus nesusipratimus.

• Austrijoje, Pietų Tirolyje ir Vokietijoje Alpės dalinamos į dvi pagrindinius vienetus: Rytines ir Vakarines Alpes. Šis skirstymas remiasi geologiniais ir iš jų išplaukiančiais geomorfologiniais skirtumais. Rytinių ir Vakarinių Alpių riba laikoma linija nuo Reino slėnio iki Komo ežero. Šio dvinario skirstymo laikosi daugelis mokslininkų, taip pat juo remiasi Alpenvereinseinteilung der Ostalpen.
• Vakarų Alpių šalyse Alpės skirstomos į Vakarų, Centrines ir Rytų Alpes, remiantis daugiau istoriniais geografiniais nei geologiniais kriterijais.^[2] Pagal Prancūzijoje, Italijoje^[3] ir Šveicarijoje taikomą geografinį skirstymą Vakarinės Alpės prasideda nuo Viduržemio jūros ir siekia Aostos slėnio-Monblano liniją, centrinės Alpės yra tarp Aostos slėnio ir Brenerio perėjos, o Rytinės tęsiasi nuo Brenerio perėjos iki Slovėnijos.

 

 

Rytinės Alpės tęsiasi nuo Šveicarijos, kur yra jų aukščiausia viršūnė Piz Bernina (4049 m), per visą Austriją nuo Forarlbergo iki Burgenlando bei Italijos Alpių provincijas nuo Sondrijo provincijos per Trantiną ir Pietų Tirolį iki Friulio, taip pat apima visą alpinę Slovėnijos ir Vokietijos dalį ir Lichtenšteiną.

Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie išraižyti gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Mura, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės yra dalijamos į tris išilgines juostas:

• Šiaurinės Alpės;
• Centrinės Rytų Alpės – susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų. Centrinės Rytų Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jose gausu šaltinių ir upelių, vakarinėje dalyje daug ledynų.
• Pietinės Alpės, kurių didžiąją dalį sudaro Pietinės Klintinės Alpės. Pietinėje dalyje siaura priešalpinė zona pereina į Po lygumą.

Vakarinės Alpės yra aukštesnės už Rytines, jų centrinis kalnagūbris yra trumpesnis ir aukštesnis. Vakarinėse Alpės yra keletas viršūnių siekiančių virš 4000 m, čia yra ir aukščiausios Alpių perėjos, tarp jų aukščiausia Col de l'Iseran perėja Savojoje (2770 m).