Aleksandras Frydrichas Pronskis

Rusijos kunigaikščių Pronskių giminės atstovas, herbo „Pogonia“ savininkas. Kijevo vaivados ir Černobylio laikytojo kunigaikščio Semiono Hlebavičiaus Pronskio (m. 1555) ir Feodoros Bogovitinos sūnus. Riurikaitis XXIII kartos.

Jaunystėje Aleksandras Pronskis gyveno Prancūzijos karaliaus Karolio IX rūmuose. 1573 metais Lenkijos-Lietuvos pasiuntinybės sudėtyje važiavo į Prancūziją, kad prašyti hercogą Heriką Anžu atvykti į Lenkiją ir užimti vakantinį karaliaus sostą. 1575 metais palaikė Transilvanijos kunigaikščio Stepono Batoro išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą.

1576 metais Aleksandras Pronskis gavo Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę, 1580 metais tapo Lucko seniūnu. Dalyvavo Livonijos kare su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste.

Po Stepono Batoro mirties prisilaikė habsburgiškos orientacijos, pasisakė už Austrijos erchercogo Maksimilijono III išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. 1588 m. sausio 24 d. dalyvavo Bičino mūšyje Silezijoje, kartu su Maksimilijonu pateko į nelaisvę pas Žygimanto Vazos šalininkus, neteko visų užimamų pareigybių ir emigravo į Prahą.

Po grįžimo į tėvynę kunigaikštis Aleksandras Pronskis buvo išrinktas deputatu į seimą 1590–1591 metais. 1591 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. Gynė LDK suverenitetą ATR sudėtyje. Išpažino kalvinizmą.

Buvo vedęs kunigaikštytę Feodorą Romanovną Sanguškaitę, Lietuvos lauko etmono ir Braclavo vaivados Romano Sanguškos (1537–1571) ir Aleksandros Chodkevičiūtės (m. 1570) dukterį. Vaikai:

• Julijus Ilja Pronskis (m. 1613)
• Aleksandras Oktavianas Pronskis (m. 1638)

Po Aleksandro Oktaviano Pronskio kunigaikščių Pronskių giminė Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje užgeso.

• Пазднякоў В. Пронскія // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 466. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.