Širas Ali

Širas Ali buvo Afganistano emyro Dosto Muhamedo trečiasis sūnus. Jis tikriausiai gimė 1825 m. Kabule. Emyru tapo 1863 m. po tėvo mirties, tačiau iškart po to prasidėjo kovos dėl sosto. Prieš jį sukilo pusbroliai Afzalis ir Azamas, kurie 1866 m. užėmė Kabulą ir 1867 m. Kandaharą. Širas Ali valdė Herate. Po Afzalio mirties 1867 m. varžovu liko Azamas, kurį su britų parama Širas Ali įveikė 1868 m. ir įsitvirtino soste kitiems 10 metų. Norėdamas sustiprinti šalį, Širas Ali pirmą kartą Afganistane bandė įgyvendinti modernizavimo reformas, tikriausiai įkvėptas Džamaludino al Afganio. Buvo įsteigtas savotiškas ministrų kabinetas ir trylikos asmenų patariamoji taryba. Pirmą kartą apribotas valdovo vienavaldiškumas provincijų valdyme. Įvesta mokesčių rinkimo sistema, kuri pakeitė mokesčių surinkimą per trečiuosius asmenis. Suorganizuotas nuolatinis pašto ryšys tarp Kabulo ir Pešavaro. Kabule įsteigta pirmoji Afganistano viešoji mokykla ir pradėtas leisti pirmasis laikraštis „Šams al-nahār“. Kabule ir Herate įsteigtos pirmosios pramoninio pobūdžio įmonės, gaminusios įrangą kariuomenei.

Savo valdymo metu Širas Ali užsienio politikoje laviravo tarp Britų ir Rusijos imperijų interesų Afganistane. Britai vis daugiau nerimavo dėl Rusijos imperijos įtakos plitimo (1875 m. užimtas Kokandas). Jie reikalavo Širui Ali leisti Kabule reziduoti britų misijai. 1875 m. Širas Ali leido Kabule apsistoti Rusijos agentui ir kai 1878 m. be išankstinio pranešimo į Kabulą atvyko rusų generolas Stoletovas tartis dėl Afganistano-Rusijos sutarties, britai tai palaikė Širo Ali pasidavimu Rusijos įtakai. Po neatsakyto ultimatumo į Afganistaną įsiveržė 30 tūkst. karių Britų Indijos pajėgos, prasidėjo Antrasis anglų-afganų karas. Britų pajėgos be vargo užėmė Džalalabadą ir Kandaharą. Mėginęs organizuoti pasipriešinimą Širas Ali pabėgo iš Kabulo palikdamas emyru sūnų Muhamedą Jakubą. Jis mirė 1879 m. vasario 21 d. Mazari Šarife.

• Enciklopedija Britannica
• Enciklopedija Iranica