5 eurų banknotas
| (Euro zona ir ES institucijos) | |
|---|---|
| Vertė: | 5 eurai |
| Ilgis: | 120 mm |
| Plotis: | 62 mm |
| Apsaugos požymiai: | Holograma, EURion žvaigždynas, vandens ženklas, paviršiaus nelygumai, apsauginis siūlelis, brūkšninis kodas ir serijos numeris.[1] |
| Medžiaga: | Medvilnės pluoštas[1] |
| Spausdinimo metai: | 2002 m. – 2013 m. (pirmoji serija)[2] 2013 m. gegužės 2 d. – dabar (serija „Europa“)[3] |
| Aversas | |
 | |
| Dizainas: | Klasikinės architektūros arka[4] |
| Dailininkas: | Reinhold Gerstetter[5] |
| Sukūrimo data: | 2013 m. sausio 10 d.[3] |
| Reversas | |
 | |
| Dizainas: | Klasikinės architektūros tiltas (akvedukas) ir Europos žemėlapis[4] |
| Dalininkas: | Reinhold Gerstetter[5] |
| Sukūrimo data: | 2013 m. sausio 10 d.[3] |
Penkių eurų banknotas (5 € arba 5 Eur,[6] užsienyje – €5) – mažiausios vertės euro popierinis pinigas. Jis naudojamas nuo 2002 m. euro įvedimo (grynaisiais pinigais). Banknotas naudojamas 25 šalyse (legaliai – 23), kur tai yra vienintelė valiuta (apie 338 milijonai žmonių).[7]
Ši kupiūra yra mažiausia pagal matmenis (120×62 mm), o jos pagrindinė spalva – pilka.[4] Penkių eurų banknotai vaizduoja klasikinės architektūros tiltus ir arkas (iki V a.).
Penkių eurų kupiūros turi sudėtingus apsaugos požymius, kurie įrodo autentiškumą (pavyzdžiui, vandens ženklai, nematomas rašalas, hologramos ir mikrotekstas). 2018 m. sausio mėn. Euro zonos apyvartoje buvo apie 1 805 102 964 vnt. penkių eurų kupiūrų.[8]
2012 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinis Bankas pranešė, kad pirmoji banknotų serija bus pakeista nauja, pradedant nuo 5 eurų banknoto pakeitimo 2013 m. gegužės 2 d.[4][9]
Istorija
redaguotiEuras buvo įvestas 1999 m. sausio 1 d. ir tapo valiutai daugiau nei 300 milijonų žmonių.[2] Pirmus trejus metus tai buvo „nematoma“ valiuta, naudota tik apskaitai. Grynieji pinigai į apyvartą išleisti 2002 m. sausio 1 d. Jie pakeitė 12 euro zonos šalių nacionalinius banknotus ir monetas.[2]
Slovėnija prie euro zonos prisijungė 2007 m.[10], Kipras ir Malta – 2008 m.[11][12], Slovakija – 2009 m.[13], Estija – 2011 m.[14], Latvija – 2014 m.[15], o Lietuva – 2015 m.[16]
Pereinamasis laikotarpis
redaguotiPereinamasis laikotarpis, per kurį senieji banknotai ir monetos buvo pakeisti į eurus, truko apie du mėnesius (2002 m. sausio 1 d. – 2002 m. vasario 28 d.). Oficiali data, kada nacionalinė valiuta nustoja būti legalia atsiskaitymo priemone, kiekvienoje šalyje vis kitokia. Greičiausiai laikotarpis baigėsi Vokietijoje, kur markė nebegaliojo jau 2001 m. gruodžio 31 d., nors pereinamasis laikotarpis dar tęsėsi du mėnesius. Net po pereinamojo laikotarpio senos valiutos yra priimamos į nacionalinius centrinius bankus terminu nuo 10 metų iki neriboto keitimo.[2][17]
Pokyčiai
redaguotiBanknotuose, išleistuose iki 2003 m. lapkričio mėn., pavaizduotas pirmojo Europos Centrinio Banko prezidento Wim Duisenberg parašas. 2003 m. lapkričio 1 d. prezidentu tapo Jean-Claude Trichet. Nuo tada banknotuose vaizduotas jo parašas. Kupiūros, išleistos po 2012 m. kovo turi trečiojo Europos Centrinio banko prezidento Mario Draghi parašą.[4]
Serija „Europa“
redaguotiIki 2013 m. egzistavo tik viena banknotų serija. 2013 m. gegužės 2 d. buvo išleisti pirmieji naujos serijos „Europa“ 5 eurų banknotai.[3] 5 eurų banknotas yra pirmasis naujos serijos nominalas. Naujasis 10 eurų banknotas išleistas 2014 m. rugsėjo 23 d.[3] Visi kiti nominalai bus išleidžiami didėjančia tvarka.[3] Serijos „Europa“ 5 eurų banknotas nuo pirmosios serijos banknoto skiriasi atspalviu (pagrindinė spalva vis tiek raudona). Dėl 2004 m., 2007 m. ir 2011 m. Europos Sąjungos plėtros, naujosios serijos „Europa“ 5 eurų banknoto Europos žemėlapis atnaujintas, apimantis Maltą ir Kiprą.[5] Taip pat euro pavadinimas naujajame banknote parašytas ne tik lotynų (EURO) ir graikų (EYPΩ) rašmenimis, bet ir kirilica (EBPO), nes 2007 m. į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija. Naujas su kalbomis susijęs motyvas – Europos Centrinio Banko santrumpa parašyta, ne 5, o 9 lingvistiniais variantais.[5]
Dizainas
redaguotiPenkių eurų banknotas yra mažiausia kupiūra (120×62 mm) ir pagrindinės spalvos yra pilka ir jos atspalviai.[4] Visuose euro popieriniuose piniguose yra pavaizduoti skirtingų Europos istorinių epochų tiltai, arkos ar tarpduriai; penkių eurų kupiūrose atsispindi Klasikinė epocha.[4] Originaliuose Robert Kalina banknotuose pavaizduoti konkretūs paminklai, tačiau dėl politinių priežasčių nuspręsta vaizduoti tik bendrinius epochos pavyzdžius.[18]
Kaip ir visuose banknotuose, penkių eurų kupiūroje yra užrašyta vertė, pavaizduota ES vėliava, ECB prezidento parašas, minėto banko inicialai ES kalbomis, ES teritorijos, žvaigždės iš ES vėliavos ir dvylika apsaugos požymių, surašytų žemiau.[4]
Apsaugos požymiai (pirmoji serija)
redaguotiPirmosios serijos apsaugos požymiai:[1][19]
- Holograma; pakreipus banknotą, hologramoje matyti banknoto nominalo skaičius ir simbolis €.
- EURion žvaigždynas.
- Blizganti juostelė; pakreipus banknotą, jo antrojoje pusėje pamatysite aukso spalvos juostelę. Joje matyti nominalo skaičius ir simbolis €.
- Vandens ženklas; pažvelgus į banknotą prieš šviesą, išryškėja blankus atvaizdas ir nominalo skaičius. Tačiau banknotą padėjus ant tamsesnio paviršiaus, vandens ženklas patamsėja.
- Spausdinto paviršiaus nelygumai; perbraukus per banknoto priekinę pusę pirštu, kai kuriose vietose dažų sluoksnis yra storesnis.
- Ultravioletinis rašalas; ultravioletinėje šviesoje popierius nešvyti. Matyti raudoni, mėlyni ir žali į popierių įterpti plaušeliai, Europos Sąjungos vėliava yra žalia, o žvaigždės – oranžinės. ECB pirmininko parašas yra žalias. Centre oranžine spalva švyti didelės žvaigždės ir maži apskritimai. Antrojoje pusėje pavaizduotas žemėlapis, tiltas ir nominalo skaičius yra geltoni.
- Mikrotekstas; keliose banknoto vietose matyti labai smulkių raidžių tekstas. Šis tekstas, žiūrint plika akimi, atrodo kaip plonytė linija, bet jį galima perskaityti su didinamuoju stiklu. Net ir tokiomis mažomis raidėmis parašytas tekstas yra aiškus, o ne išsiliejęs.
- Apsauginis siūlelis; pažvelgus į banknotą prieš šviesą, išryškėja apsauginis siūlelis – tamsi linija banknoto paviršiuje. Joje labai mažomis raidėmis užrašytas žodis EURO ir nominalo skaičius.
- Sutapimo ženklelis skaičius; pažvelgus į banknotą prieš šviesą, viršutiniame kairiajame banknoto priekinės pusės kampe ir viršutiniame dešiniajame banknoto antrosios pusės kampe išdėstyti fragmentai tiksliai susijungia ir sudaro nominalo skaičių.
- Perforuotos skylutės; laikant banknotą prieš šviesą, hologramos vietoje turėtų persišviesti ženklas €. Taip pat turėtų būti matomi maži skaičiai, nurodantys vertė.
- Šiurkštus paviršius; pinigai pagaminti iš medvilnės pluošto, todėl banknotai turėtų būti šiugždus ir kieti, o ne gležni ir panašūs į vašką.
- Infraraudonųjų spindulių šviesoje matomi požymiai; pašvietus infraraudonaisiais spinduliais, išryškėja tik pagrindinio atvaizdo dešinė pusė ir sidabro spalvos juostelė.
- Brūkšninis kodas.
- Serijos numeris.
Apsaugos požymiai (serija „Europa“)
redaguotiAntrosios serijos „Europa“ apsaugos požymiai:[5][20]
- Vandens ženklas; pažvelgus į banknotą prieš šviesą, blankiame atvaizde išryškėja Europos (graikų mitologijos karalaitės) portretas, banknoto nominalo skaičius ir langas. Banknotą padėjus ant tamsaus paviršiaus, šviesiosios jo dalys patamsės. Šis portretas pavaizduotas ir hologramoje.
- Holograma su portretu; pakreipus banknotą, hologramoje – sidabro spalvos juostelė banknoto dešinėje pusėje – matyti Europos (graikų mitologijos karalaitės) portretas, simbolis €, langas ir banknoto nominalo skaičius.
- Smaragdo spalvos skaičius; pakreipus banknotą, blizgus skaičius apatiniame kairiajame kampe sukuria kintančios šviesos efektą – kraipant banknotą, blizga skaičiaus viršutinė arba apatinė dalis. Be to, skaičiaus spalva keičiasi iš ryškiai žalios į sodriai mėlyną.
- Spausdinto paviršiaus nelygumai; pačiupinėjus banknotą, ant banknotų priekinės pusės kairiojo ir dešiniojo kraštų yra iš trumpų iškilių brūkšnelių sudaryta linija. Todėl banknotą lengva atpažinti, ypač sutrikusio regėjimo žmonėms. Pagrindinis atvaizdas, raidės ir didysis nominalo skaičius, taip pat yra storesni.
- Apsauginis siūlelis; pažvelgus į banknotą prieš šviesą, apsauginis siūlelis atrodo kaip tamsi linija, kurioje mažytėmis baltomis raidėmis parašytas simbolis € ir banknoto nominalo skaičius.
- Mikrotekstas; ant kai kurių banknotų vietų yra teksto labai mažomis raidėmis. Jį galima perskaityti su didinamuoju stiklu. Raidės yra aiškios ir neišsiliejusios.
- Ultravioletinis rašalas; pašvietus UV ar UV-C šviesa, kai kurios banknoto vietos šviečia.
- Infraraudonųjų spindulių šviesoje matomi požymiai; pašvietus infraraudonaisiais spinduliais, priekinėje banknoto pusėje matyti tik smaragdo spalvos skaičius, pagrindinio atvaizdo dešinioji pusė ir sidabro spalvos juostelė. Antrojoje pusėje matyti banknoto nominalo skaičius ir horizontalus serijos numeris.
Apyvarta
redaguoti2018 m. sausio mėn. Euro zonoje cirkuliavo apie 1 805 102 964 vnt. 5 eurų banknotų.[8] Tai yra maždaug 9 025 514 820 Eur vertės banknotai. Europos Centrinis bankas atidžiai stebi euro monetų ir kupiūrų apyvartą ir kiekį. Eurosistemos užduotis yra užtikrinti produktyvų ir sklandų euro banknotų tiekimą ir išlaikyti jų vientisumą per visą Euro zonos plotą.
Poveikis aplinkai
redaguotiEuropos Centrinis Bankas, kaip draugiška aplinkai institucija, stengiasi gudriai panaudoti gamtos išteklius tam, kad išsaugotų gerą gyvenimo kokybę ir žmonių sveikatą, gamindama ir tiekdama euro banknotus.
Euro banknotus naudoti saugu: nepriklausomi bandymų rezultatai parodė, kad euro kupiūros atitinka visas ES normas, įskaitant didelė kiekį cheminių medžiagų. Visų medžiagų koncentracija buvo mažesnė, nei draudžiama.
Sekimas
redaguotiKelios žmonių bendruomenės Europos mastu dėl hobio seka euro banknotų, patekusių jiems į rankas judėjimą ir žino, kur jie keliauja ar keliavo, naudodami EuroBillTrakcer.[21] Tikslas – užfiksuoti kaip įmanoma daugiau banknotų, kad žinotume detales apie jų paplitimą.[21] Iki 2018 m. sausio mėn. EuroBillTracker jau užregistravo daugiau nei 174 milijonus kupiūrų, vertų daugiau nei 3,224 mlrd. eurų.[22]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 „ECB: apsaugos požymiai“. Europos Centrinis Bankas. ecb.int. 2002. Suarchyvuotas originalas 2014-12-26. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „ECB: Įvadas“. ECB. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 „ECB: Serija „Europa““. ECB. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 „ECB: Banknotai“. ECB. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 „Serijos „Europa“ dizainas - ECB - Mūsų pinigai“. www.new-euro-banknotes.eu. 2013. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Kokia „euro“ santrumpa?“. Konsultacijų bankas. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2018-02-25. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ * „Andorran Euro Coins“. Eurocoins.co.uk. Eurocoins.co.uk. 2003. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „By UNMIK administration direction 1999/2“. Unmikonline.org. 1999 m. spalio 4 d. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „By monetary agreement between France (acting for the EC) and Monaco“. 2012 m. gegužės 31 d. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „By monetary agreement between Italy (acting for the EC) and San Marino“. 2001 m. liepos 27 d. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „By monetary agreement between Italy (acting for the EC) and Vatican City“. 2001 m. spalio 25 d. Suarchyvuotas originalas 2013-08-25. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „ECB: Euro zonos žemėlapis 1999–2014 m.“. ECB. ecb.int. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „Total population as of 1 January“. Epp.eurostat.ec.europa.eu. 2011 m. kovo 11 d. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- „Eurų banknotų serija „Europa““. ECB. 2013 m. sausio 10 d. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ 8,0 8,1 „ECB: Banknotes and coins circulation“. ECB. Suarchyvuotas originalas 2016-01-31. Nuoroda tikrinta 1 January 2015.
- ↑ „European Central Bank unveils new 5-euro note due 02.05.2013“. Banknote News. 2013 m. sausio 10 d. Suarchyvuotas originalas 2013-01-14. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Slovenia“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2015-01-10. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Cyprus“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2014-11-26. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Malta“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2015-01-10. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Slovakia“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2014-12-30. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Estonia“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2015-01-10. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Latvia“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2014-12-30. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Lithuania“. Eurozone. Suarchyvuotas originalas 2015-01-01. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Press kit - tenth anniversary of the euro banknotes and coins“ (PDF). ECB. Central Bank of Ireland. 2011. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-11-14. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „Money talks — the new Euro cash“. BBC News. BBC News. 1996 m. gruodžio mėn. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 13 d..
- ↑ „APSAUGOS POŽYMIAI“. Europos Centrinis Bankas. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ „APSAUGOS POŽYMIAI“. Europos Centrinis Bankas. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 1 d..
- ↑ 21,0 21,1 „EuroBillTracker - About this site“. Philippe Girolami, Anssi Johansson, Marko Schilde. EuroBillTracker. 2002 m. sausio 1 d. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 21 d..
- ↑ „EuroBillTracker - Statistics“. Philippe Girolami, Anssi Johansson, Marko Schilde. EuroBillTracker. 2002 m. sausio 1 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. gegužės 1 d..