Teisėjas

Šis straipsnis apie teismo pareigūnus. Apie sporto teisėjus skaitykite straipsnyje Teisėjas (sportas).

Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Teisėjas – teisminės valdžios atstovas, kuris veikdamas teismo sudėtyje, taiko teisę ir taip valstybės (tautos) vardu vykdo teisingumą. Teisėjas kaip neutralus asmuo sprendžia ginčus, nesutarimus tarp juridinių ir fizinių asmenų (žmonių), organizacijų (įmonių, įstaigų, privačių asmenų ir viešosios teisės subjektų, viešosios teisės subjektų) tarpusavio ginčus. Išskiriami profesionalūs ir visuomeniniai, garbės teisėjai, teisėjai specialistai (pvz., Šveicarijoje, vok. Fachrichter). Teisėjo darbas teisės srityje laikomas prestižiniu, išskiriamas kaip garbingiausias ir atsakingiausias.^{[reikalingas šaltinis]}

Teisėjas yra įstatymų vykdytojas. Pasak Cicerono, „teisėjas – kalbantis įstatymas, o įstatymas – nebylus teisėjas“. Priimdamas sprendimus, teisėjas vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančia (nacionaline) teise: įstatymais (aukščiausiu iš jų – Konstitucija), Vyriausybės ir ministerijų nutarimais, sprendimais, kitais norminiais teisės aktais ir teisės šaltiniais, teisės papročiais. Analogiškose bylose teisėjas paprastai atsižvelgia į aukštesniųjų (aukščiausiųjų) teismų praktiką. Pvz., Angloamerikiečių teisės valstybėse teisėjas ne tik taiko, bet kartu ir kuria teisę (žr. Teismo precedentas). Tarptautinio teismo teisėjas taiko tarptautinę teisę, religinio teismo teisėjas - religinę teisę.

Kandidatams į teisėjus taikomi aukšti profesiniai reikalavimai (teisinis išsilavinimas, teisinio darbo stažas), pilietybė. Greta teisinio darbo patirties būtina nepriekaištinga reputacija, greta dalykinių savybių – tinkamos asmeninės savybės. Taip pat svarbu nepriklausomumas, nepartiškumas (nepriklausymas politinei partijai). Lietuvoje taip pat būtina atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, būtinas sveikatos pažymėjimas, kvalifikacinis egzaminas.^{[reikalingas šaltinis]}

Teisėju Lietuvos TSR 1940–1941, po 1944 metų dirbo ir vos pradinį išsilavinimą turintys žmonės, kadangi iš esmės buvo vertinama tik jų ištikimybė ir lojalumas sovietinei valdžiai. Taikos teisėjas (nuo 1918 m.) Tarpukario Lietuvoje ne visada turėjo tinkamą ar teisinį išsilavinimą; apylinkės teismo teisėjai (nuo 1933 m.) buvo įgiję aukštąjį teisinį išsilavinimą.^[1] Nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).^[2]

Tarp teisėjų būna ir mokslinę, pedagoginę kvalifikaciją turinčių teisininkų. Pvz., Lietuvos Aukščiausiame Teisme 10 iš 35 teisėjų yra Vilniaus universiteto arba Mykolo Romerio universiteto profesoriai, docentai (2015 m.).^[3] 2011-2014 m. Lietuvos Konstituciniame Teisme iš 9 teisėjų buvo 4 profesoriai ir 3 docentai.^[4]

Lietuvoje turi būti išlaikytas pretendentų į teisėjus egzaminas (nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip 5 metai). Vokietijoje specialaus teisėjo egzamino nėra. Teisėju tampama po antrojo valstybinio teisės egzamino, esant laisvai darbo vietai.

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

2015 m. sausį Lietuvoje buvo 719 teisėjų (2011 m. – 779). 100 tūkst. gyventojų tenka ~24 teisėjai; Latvijoje – 21, o Estijoje – 17, Kroatijoje – 43 (154 teismuose), Slovėnijoje – 50.^{[reikalingas šaltinis]}

Teisėjų skaičius Lietuvos teismuose:

• Lietuvos Aukščiausiame Teisme – 35 teisėjai;
• Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme – 18 teisėjų;
• Lietuvos apeliaciniame teisme – 30 teisėjų;
• Vilniaus apygardos teisme – 55 teisėjai;
• Kauno apygardos teisme – 39 teisėjai;
• Klaipėdos apygardos teisme – 25 teisėjai;
• Šiaulių apygardos teisme – 19 teisėjų;
• Panevėžio apygardos teisme – 20 teisėjų;
• Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 24 teisėjai;
• Kauno apygardos administraciniame teisme – 10 teisėjų;
• Šiaulių apygardos administraciniame teisme – 6 teisėjai;
• Panevėžio apygardos administraciniame teisme – 5 teisėjai;
• Klaipėdos apygardos administraciniame teisme – 8 teisėjai.^[5]

Europoje pirmosios instancijos teismo teisėjas uždirba ~46 tūkst. € per metus. Didžiausias atlygis Europos Tarybos šalyse tenka Škotijos teisėjams – 150 106 eurų/m. Pirmos instancijos teisėjo metinis atlyginimas eurais (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje siekia 18 072 eurų.^[6] Didžiausia teisėjo alga Lietuvoje – LR KT pirmininko (14 535 Lt/mėn.). Kiti KT teisėjai uždirba 13 207 Lt, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas - 9765 Lt, LAT teisėjai gauna 8640 Lt per mėn. Apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų pirmininkai uždirba 8640 Lt, šių teismų teisėjai - 7740 Lt, apylinkių teismų teisėjai - 6390 Lt/mėn. (2013 m. spalis)^[7]

Lietuvoje teisėjai yra labiausiai socialiai apsaugota visuomenės grupė.^{[reikalingas šaltinis]} Be socialinio draudimo pensijos teisėjai taip pat gauna ir valstybines teisėjų pensijas. Be to, dar gali gauti valstybinę signataro rentą, siekiančią pusę Seimo nario algos (apie 2764 Lt).^[8] Maksimali teisėjo valstybinė pensija Lietuvoje sudaro 35 % teisėjo atlyginimo ir gali siekti ~4000 Lt.^[9] Estijoje teisėjo pensija siekia 75 % pensijos mokėjimo metu nustatyto paskutinių metų teisėjo atlyginimo dydžio.^[10]

Europoje drausmės procedūros teisėjams nėra dažnai taikomos. Lietuvoje, Norvegijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje 5 teisėjams iš 100 yra inicijuojami drausminės atsakomybės procesai.^[11] Už teisėjo vardo žeminimą 2010 m. atleisti 4 teisėjai^[12].

Teisėjui gali būti taikomas amžiaus cenzas.

Teisėjų registro duomenis, Lietuvoje iš 772 teisėjų tik 25 yra jaunesni nei 33 metai.^{[reikalingas šaltinis]}

Jauniausiu Lietuvos TSR Aukščiausio Teismo teisėju tapo Rimas Andrikis, būdamas 29 metų.^{[reikalingas šaltinis]} Dabar Lietuvoje tokia greita teisėjo karjera neįmanoma dėl teismų pakopų sistemos. Teisėju į apylinkės teismą galima pretenduoti ne anksčiau nei po 5 metų teisinio darbo stažo nuo teisės magistro laipsnio gavimo, dar po 5 metų galima pretenduoti į apygardos teismą, o dar po 5 metų – į Lietuvos apeliacinį ar Lietuvos Aukščiausią Teismą.

Jauniausias teisėjas Lietuvoje 2012 metais buvo Tomas Venckus, būdamas 29 metų, tapęs Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėju.^[13] Būdamos ~30 metų, teisėjomis tapo Eglė Žakevičiūtė^[14], Aušra Barškietytė,^[15] Jurgita Čiginskaitė, Justa Raciūtė,^[16] Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė^[17], Agnė Stankevičienė^[18].

Seniausia Lietuvos teisėja yra laikoma Gražbylė Venclauskaitė (g. 1912 m.), Šiaulių miesto garbės pilietė.

Vidutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų amžius – 52 metai (2015 m. inf.).

Vienas jauniausių teismų pirmininkų Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus.^[19]

• Teisėjas pranešėjas
• Kolegijos pirmininkas
• Teismo pirmininkas
• Teismo vicepirmininkas

• Religinis teisėjas (žr. pvz., Oficiolas)
• Arbitras
• Sporto teisėjas

• Teisėjo padėjėjas

• Alfredas Vilbikas. Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918–2013): skirta Lietuvos teismų 95 metų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos 20 metų jubiliejams paminėti. Išleista: 2014

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Teisėjas

Vikiteka: Teisėjas – vaizdinė ir garsinė medžiaga