Spindesys

Spindesys – šviesulio skleidžiamos spinduliuotės stebėjimo vietoje sukeliamas apšviestumas spinduliams statmenoje plokštumoje. Tai yra energijos srautas, krintantis į vienetinį paviršiaus plotą, statmeną to srauto sklidimo krypčiai (fizikoje jo matavimo vienetas yra W/m²). Astronomijoje jo matavimo vienetas yra ryškis arba dar naudojamas naujadaras magnitudė. Spindesys gali būti matuojamas kokiame nors siaurame bangų intervale (pvz., per kokį nors fotometrinės sistemos filtrą) – tai vadinamasis heterochromatinis spindesys arba visame elektromagnetinių bangų diapazone – vadinamasis bolometrinis spindesys.

Ryškis, priklausomai nuo to, ar spindesys matuojamas sutartu atstumu, ar vertinamas spindesys iš stebėtojo pozicijos, gali būti absoliutinis arba regimasis.

Senovės graikų astronomas Hiparchas (gyvenęs antrame amžiuje prieš mūsų erą) suskirstė visas danguje naktį regimas žvaigždes į šešis ryškius. Ryškiausias jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis, silpniausias – šeštojo.

1856 m. Pogsonas formalizavo žvaigždinių ryškių skalę. Ryškis gali būti apskaičiuojamas:

${\displaystyle m=-2,5\mathrm {lg} I+C}$, kur

I – šviesos srautas C – konstanta.

Astronominė ryškių skalė yra logaritminė, nes pojūtis (išgyvenimo intensyvumas) yra proporcingas stimulo (dirginimo) intensyvumo logaritmui (Vėberio-Fechnerio dėsnis). Be to, kadangi Hiparchas nusprendė, kad ryškis tuo mažesnis, kuo žvaigždė ryškesnė, formulėje naudojamas minuso ženklas.

Praktikoje naudingos dvi taisyklės:

1. Šviesos srauto sumažėjimas 100 kartų atitinka ryškio padidėjimą 5 vienetais.
2. Ryškio padidėjimas vienu vienetu reiškia šviesos srauto sumažėjimą ${\displaystyle 10^{2/5}=2,512}$ kartų.

Tai, žinoma, yra orientacinės vertės, nes iš tikro jos priklauso dar ir nuo stebėjimo sąlygų (tarkim oro užterštumo ir pan.)