Lūžio rodiklis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lūžio rodiklis (arba jau nevartotinas terminas refrakcijos indeksas) nusako medžiagos pralaidumą elektromagnetinėms bangoms. Dažniausiai žymimas raide n ir apibrėžiamas formule:

${\displaystyle n={\sqrt {\epsilon _{r}\mu _{r}}}}$

kur ε_r yra medžiagos santykinė dielektrinė skvarba, o μ_r – santykinė magnetinė skvarba. Ne magnetinėms medžiagoms μ_r artimas 1, o n yra apytiksliai ${\displaystyle {\sqrt {\epsilon _{r}}}}$.

Šviesos greitis vakuume yra fundamentalioji konstanta, žymima c ir apytiksliai lygi 3×10⁸ m/s. Jei v yra bangų fazinis greitis medžiagoje, absoliutusis lūžio rodiklis aprašomas

${\displaystyle n={\frac {c}{v}}}$

Paprastai jis visada būna didesnis už vienetą. Tačiau ties tam tikrais dažniais (pvz., ties absorbcijos linijomis), n būna mažesnis už vienetą. Tai neprieštarauja reliatyvumo teorijai, kuri teigia, kad informaciją nešantis signalas negali judėti didesniu greičiu, nei šviesos c, kadangi fazinis greitis tai ne tas pat, kas grupinis greitis (arba signalo sklidimo greitis).

Šis straipsnis apie matavimo vienetus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.