Rūta Vanagaitė

Rūta Vanagaitė (g. 1955 m. sausio 25 d. Šiauliuose) – Lietuvos teatrologė, rašytoja, Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

1961–1972 m. mokėsi Vilniaus 22-oje vidurinėje mokykloje, 1972–1973 m. Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. 1973–1978 m. Maskvos Lunačiarskio valstybiniame teatro meno institute studijavo teatrologiją.

1976–1977 m. Valstybinio jaunimo teatro Pedagoginės dalies vedėja. 1977–1983 m. mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ teatro, kino ir televizijos skyriaus vedėja. 1983–1984 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ Teatro skyriaus vedėja.

1983 m. ištekėjusi už Suomijos piliečio sociologo Ronaldo Vimano kurį laiką gyveno Ganoje (Vakarų Afrika), 1985–1989 m. Helsinkyje (Suomija). 1985–1989 m. Helsinkio universiteto Slavistikos bibliotekos asistentė. 1989–1991 m. Valstybinio jaunimo teatro meno vadovė.^[1]

1991–1998 m. teatro festivalio „LIFE“ sumanytoja ir direktorė. 1999 m. birželio-spalio mėn. ir 2000–2001 m. ministro pirmininko Rolando Pakso patarėja kultūrai ir ryšiams su visuomene.^[2] 1999 m. R. Pakso fondo steigėja. 2001–2004 m. viešųjų ryšių agentūros „Acta Publica“ vadovė. Televizijos koncerno „Grey Eminence Productions“ direktorė, laidų „Pagauk kampą“, „J.E.S.“ ir „Vienas prieš vieną“ prodiuserė. 2003–2006 m. dienraščio „Ekstra žinios“, dienraščio „L.T.“ leidėja. 2007–2008 m. „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdomoji direktorė. Nuo 2008 m. VšĮ „Vilko valia“ direktorė, programos „Aktyvi Europos atmintis“ istorinio projekto „Tremties diena“ sumanytoja. VšĮ „Vilniaus rotušė“ tarybos pirmininkė.

1999–2001 m. Lietuvos liberalų sąjungos narė, LLS Kultūros komiteto pirmininkė. Liberalų ir centro sąjungos narė. 2011–2015 m. su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.^[3]

1995 m. ištekėjo už aktorius Vlado Bagdono (g. 1949); išsituokusi. Vaikai Adelė Veronika (g. 1987), Juozapas (g. 1995).

Moka rusų, anglų, suomių, lenkų, prancūzų kalbas.^[4]

Lietuvos viešojoje erdvėje kilo skandalas, kuomet rašytoja teigė apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską–Vanagą radusi skandalingų ir kompromituojančių detalių. Anot jos, vartydama tardymo protokolus ji nustačiusi, kad „palūžusio“ Adolfo Ramanausko paskutinėje kalboje pašlovinta Tarybų Sąjunga, kad jis pats žalojęsis, išsidūręs akį ir susipjaustęs sėklides. R. Vanagaitė taip pat teigė, kad A. Ramanausko iš tiesų būta KGB agento.^[5]

Rašytojai antrino tuometis širdies draugas, prieštaringai vertinamas „nacių medžiotojas“ Efraimas Zurofas. Jis kaltino A. Ramanauską-Vanagą dalyvavus Holokauste, nes informacijos apie tai radęs Nachmano Dušanskio užrašuose.

Kilus plačiam visuomenės ir istorikų pasipiktinimui dėl melagingų teiginių, R. Vanagaitė išplatino straipsnį, kuriame atsiprašė, pripažino nežinojusi visos medžiagos ir todėl suklydusi.^[6] Už melagingą informaciją apie partizanų vadą leidykla „Alma Littera“ paskelbė išimanti visas rašytojos knygas iš prekybos.

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, reikšdamas palaikymą lietuvių pusei, gimtadienio proga aplankė žymiojo partizano dukterį ir, anot jos, išsakė „oficialią poziciją pabrėždamas, kad jo valstybė gerbia ir vertina [lietuvių] laisvės kovą, kuriai vadovavo <…> Adolfas Ramanauskas Vanagas.“^[7]

• „Pareigos metas“. Vilnius : Alma littera, 2014, 300, [1] p.
• „Ne bobų vasara“. Vilnius : Alma littera, 2015, 166, [1] p.
• „Mūsiškiai“. Vilnius : Alma littera, 2016, 296, [6] p.
• „Ne bobų reikalai“. Vilnius : Alma littera, [107] p. (sudarytoja)
• „Jis“. Vilnius : Alma littera, 2016, 240 p.
• „Višta strimelės galva“. Vilnius : Alma littera, 2017.

• 1993 m. Lietuvos metų moteris, už LIFE organizavimą;
• 2016 m. Niujorko Simono Wiesenthalio centro apdovanojimas už drąsą (už knygą „Mūsiškiai“ apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 m.).^[8]

2017 m. leidykla „Alma littera“ nutraukė R. Vanagaitės knygų prekybą, reaguodama į jos skandalingus pasisakymus apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Išimtas iš prekybos knygas leidykla pažadėjo atiduoti į makulatūrą perdirbimui.^[9]