Prano Juozapo Žemė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prano Juozapo Žemė (rus. Земля Франца-Иосифа) – anksčiau negyvenamas salynas Arktyje, tarp Svalbardo ir Šiaurinės Žemės, prie Barentso jūros. Prano Juozapo Žemė nutolusi 900–1110 km nuo Šiaurės ašigalio. Plotas – 16 134 km². Salynas susideda iš 85 salų. Aleksandros saloje įrengta pati šiauriausia Rusijos karinė bazė ir pasienio užkarda.

Didžiausios salos: Vilčeko Žemė, Grehamo Belo sala, Jurgio Žemė, Aleksandros Žemė, Vyner Noištatas, Rudolfo sala, Hukerio sala, Nortbrukas, Halo sala ir kt.

Priklauso Rusijai, Archangelsko sričiai.

Salyną 1873 m. atrado Austrijos-Vengrijos ekspedicija, vadovaujama tyrinėtojų Julius von Payer ir Karl Weyprecht. Austrijos-Vengrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I garbei naujai atrasta teritorija buvo pavadinta jo vardu. Kadangi ekspedicija buvo finansuota privačiomis lėšomis ir neoficiali, salynas niekada nepriklausė Austrijai.

Aukščiausia temperatūra sausį siekia -10,5 °C, liepą – +2,2 °C. Poliarinė žiema trunka aštuonis mėnesius.

• 
  Nortbruko sala
• 
  Vaizdas iš kosmoso (2011 m.)
• 
  Tegethofo uola Halo saloje
• 
  TSRS lėktuvo liekanos