Rusnės tiltas

Rusnės tiltas
Dabartinis tiltas
Rusnės tiltas 55°18′06″š. pl. 21°22′53″r. ilg. / 55.3017°š. pl. 21.3815°r. ilg. / 55.3017; 21.3815 (Rusnės tiltas)
Vieta	Rusnė
Kerta	Atmatą
Ilgis	332 m
Aukštis	15 m [1]
Pastatytas	1914 m. (Peterso tiltas) 1974 m. (naujas tiltas)
Konstrukcija	Sijinis tiltas

Rusnės tiltas (prieškaryje Peterso tiltas^[2]) – gelžbetoninis tiltas vakarų Lietuvoje: Šilutės rajono Rusnės miestelyje. Pastatytas krašto kelyje  206  Šilutė–Rusnė  per Atmatos upę į Rusnės salą, Nemuno deltos regioniniame parke.

Nuo seno per Atmatą rusniečius plukdydavo keltas, o žiemą jie keliaudavo ledu. XIX a. antroje pusėje Rusnė buvo tapusi atplūkdytų sielių rūšiavimo punktu, rąstiniai plaustai keliaudavo Klaipėdos link – Atmatos upe į Vilhelmo kanalą. Sielių būdavo tiek daug, kad eismas keltu neretai ilgam nutrūkdavo.

1896 m. pradėta svarstyti apie pontoninio tilto kelyje į Šilutę statybą, o po dvejų metų Šilutės apskrities seimelis skyrė 6000 markių naujo tilto projektavimui. 1913 m. gegužės mėn. pradėta statyti kairioji kranto atrama, vėliau ir antroji.

1914 m. spalio mėn. eismas buvo atidarytas, tiltas buvo pavadintas 1910–1914 m. buvusio Šilutės apskrities viršininko Heinricho Peterso vardu. Ilgis – apie 300 m, aukštis – apie 9 m. Trijų tarpatramių tilto nešančiąją konstrukciją sudarė dvi metalinės arkinės fermos su važiuojamąja dalimi apačioje ir vidurinioji atkarpa, kurią elektros variklių pagalba buvo galima pakelti ir praleisti upe plaukiančius aukštesnius laivus.

Visgi Rusnės klestėjimo laikai jau buvo praeityje: po Pirmojo pasaulinio karo sielių plukdymas Nemunu nuslūgo, vis daugiau krovinių į Klaipėdą keliaudavo geležinkeliu, tad statybos kaštai liko nepadengti. Tarpukariu Peterso tiltą buvo pamėgę ūkininkai: vasaromis jie šienaudavo derlingose Nemuno deltos pievose ir vėliau per Rusnės salą veždavosi į žemyninėje teritorijoje esančius ūkius. Važiuojant tiltu šieno vežimams tekdavo mokėti rinkliavą. Rusnės valdžia konkurso tvarka buvo išnuomavusi Peterso tiltą verslininkams, kurie ne tik jį prižiūrėjo ir imdavo mokestį, bet ir, reikalui esant, pakeldavo vidurinę jo dalį laivams praplaukti. Tiltas ne tik jungė žemyninę Šilutės apskrities dalį ir Rusnę - vasaromis prie jo vykdavo miestelio šventės, irklavimo ir plaukimo varžybos. Pavasario potvynių metu ant jo susirinkdavo minios žiūrovų stebėti upe plaukiančias ledo lytis.^[3]

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rusnės apylinkėse vyko mūšiai. 1944 m. spalio 9 d. buvo pasprogdinta viena iš arkinių fermų ir eismas tiltu nutrūko. Tada Vermachto kariškiai įrengė tris pontoninius: vieną per Atmatą prie Peterso tilto, antrą – per Pakalnę į Skirvytėlės kaimą ir trečią – per Skirvytę į Briomiškį (dab. Kaliningrado srityje išnykęs kaimas). Gyventojai buvo evakuoti, o naktį iš salio 19 d. į 20 d. vokiečių pionieriai visus tris tiltus susprogdino.^[4]

Pokaryje buvusio Peterso tilto vietoje vėl veikė keltas.

1971 m. spalio mėn. Leningrado tiltų tyrinėjimo ir projektavimo institutas atliko inžinerinių, topografinių bei geodezinių darbų studiją. Pradėta statyba, kainavusi daugiau kaip 3 mln. rublių, o eksploatacijai inžinerinis statinys priduotas 1974 m. lapkričio 22 d. Tilto ilgis – 332 m, aukštis – 15 m.^[5] Jis stovi apie 75 m pasroviui žemiau nei senasis, maždaug toje vietoje, kur tarpukariu išmesdavo inkarus Roberto Maihioferio laivininkystės ir kt. bendrovių keleiviniai garlaiviai iš Karaliaučiaus, Tilžės ir Klaipėdos, o sovietmečiu švartuodavosi į Nidą iš Kauno plaukdavusios „Raketos“.^[6]

Kitais duomenimis, naujasis tiltas pastatytas apie 200 m žemiau buvusio tilto. Tilto bendras ilgis 327,25 m. Tiltas gelžbetoninis, karpytasis, aštuonių tarpatramių (43,50+54+54+43,55+33,05+ 33,05+33,05+33,05). Tiltą statė Rygos tiltų statybos trestas, atsakingasis vykdytojas Antanas Jankauskas.^[7]

Vikiteka: Rusnės tiltas – vaizdinė ir garsinė medžiaga