[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Peter Simon Pallas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peter Simon Pallas
Gimė 1741 m. rugsėjo 22 d.
Berlynas, Vokietija
Mirė 1811 m. rugsėjo 8 d. (69 metai)
Berlynas, Vokietija
Sritis biologija
Organizacijos Sankt Peterburgo mokslų akademija
Alma mater Getingeno universitetas
Leideno universitetas
Žinomas (-a) už daug aprašytų rūšių

Peteris Simonas Palasas (vok. Peter Simon Pallas, 1741 m. rugsėjo 22 d. – 1811 m. rugsėjo 8 d.) – vokietis zoologas ir botanikas, beveik visą gyvenimą dirbęs Rusijoje.

Peteris Simonas Palasas gimė Berlyne, chirurgijos profesoriaus Simono Palaso šeimoje. Mokėsi namuose mokomas privačių mokytojų, domėjosi gamtos mokslais. Vėliau mokėsi Halės ir Getingeno universitetuose. 1760 m. jis persikėlė į Leideno universitetą, kur jis, būdamas 19 m. am-iaus, gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Vėliau Palasas persikėlė į Londoną, kur gerino savo medicinos ir chirurgijos žinias. Po to jis persikėlė į Hagą, kur sukurtą jo gyvūnų klasifikacijos sistemą gyrė Žoržas Kiuvje (Georges Cuvier). 1766 m. Palasas parašė „Miscellanea Zoologica“, kuriame jis aprašė keletą iki šiol neaprašytų stuburinių gyvūnų rūšių, kurių pavyzdžius aptiko Nyderlandų muziejų kolekcijose. Planavo keliauti į Pietų Afriką ir Indiją, tačiau kelionė neįvyko, nes tėvas pakvietė grįžti į Berlyną. Čia jis pradėjo rašyti „Spicilegia Zoologica“, kuri buvo rašoma 1761–1780 m.

1767 m. Palasą Rusijos imperatorė Jekaterina II pakvietė į Sankt Peterburgo mokslų akademiją profesoriumi. 1768–1774 m. jis su ekspedicijomis keliavo po centrines Rusijos gubernijas, Pavolgį, Uralą, Vakarų Sibirą, Altajų ir Užbaikalę, kur rinko pavyzdžius. Jis tyrinėjo Kaspijos jūrą, Uralo ir Altajaus kalnus, Amūro aukštupį. Jo periodiškai į Sankt Peterburgą siunčiami pranešimai buvo skelbiami kaip „Reise durch verschiedene Provinzen des Russischen Reichs“ ('Kelionė po įvairias Rusijos imperijos provincijas'), šis leidinys buvo skelbtas 1771–1776 m. trimis tomais. Juose buvo buvo skelbta įvairių sričių, įskaitant geologiją ir mineralogiją, pranešimai, vietinių gyventojų ir jų tikėjimų, aptiktų naujų augalų ir gyvūnų rūšių aprašymai.
1776 m. Palasas buvo išrinktas Švedijos Karališkosios mokslų akademijos užsienio nariu.

Vėliau Palasas apsistojo Sankt Peterburge, kur jis dėstė gamtos istoriją didiesiems kunigaikščiams Aleksandrui ir Konstantinui. Jam sudarė galimybę dirbti su kitų gamtininkų surinktomis augalų kolekcijomis, kad sudarytų „Flora Rossica“ (1784–1815). Jis pradėjo kurti „Zoographica Rosso-Asiatica“ (1811-31). Jis taip pat paskelbė ataskaitą apie Johann Anton Güldenstädt keliones Kaukaze.
Imperatorė nupirko Palaso surinktą gamtos istorijos kolekciją už 2000 rublių, 500 rublių brangiau nei prašė Palasas, ir leido jam naudotis ja iki mirties.

1793–1794 m. Palaso ekspedicija keliavo pietų Rusijoje, aplankė Krymą ir Juodąją jūrą. Jį lydėjo jo dukra (Palaso ir pirmosios žmonos, mirusios 1782 m.) ir jo nauja žmona, į ekspedicijos sudėtį įėjo dailininkas, tarnai, kareivių palyda. 1793 m. vasarį jie keliavo į Saratovą, po to – žemyn upe link Caricyno. Pavasarį keliavo į rytus, rugpjūtį keliavo Kaspijos jūros pakrantėmis ir į Kaukazo kalnus. Rugsėjį jie keliavo į Krymą ir žiemojo Simferopolyje. 1794 m. liepą keliavo Dniepro slėniu, o rugsėjį grįžo į Sankt Peterburgą. P. Palasas kelionės ataskaitą pateikė knygoje „P. S. Pallas Bemerkungen auf einer Reise in die Südlichen Statthalterschaften des Russischen Reichs“ (1799–1801). Jekaterina II jam suteikė didelį dvarą ties Simferopoliu, kur Palasas gyveno iki antrosios žmonos mirties 1810 m. Tada imperatorius Aleksandras leido išvykti iš Rusijos, ir Palasas grįžo į Berlyną, kur kitais metais mirė.

1772 m. Palasui parodė 680 kg masės metalo gabalą, aptiktą netoli Krasnojarsko miesto. Palasas organizavo jo pervežimą į Sankt Peterburgą. Vėlesnis metalo tyrimai parodė, kad tai naujo tipo akmeninis geležies meteoritas. Meteoritą sudaranti medžiaga pavadinta palasitu, o pats meteoritas vadinamas Krasnojarsko meteoritu (kartais – Palaso geležimi).

Palaso atminimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurių gyvūnų rūšių pavadinimuose yra žodis „Palaso“:

  • angl. Pallas's Catmanulas, Otocolobus manul, Pallas, 1776
  • angl. Pallas's Long-tongued Bat – šikšnosparnis Glossophaga soricina, Pallas, 1766
  • angl. Pallas's Tube-nosed Fruit Bat – šikšnosparnis Nyctimene cephalotes, Pallas, 1767
  • angl. Pallas's Squirrel – voverė Callosciurus erythraeus, Pallas, 1779
  • angl. Pallas's Warblernykštukinė pečialinda, Phylloscopus proregulus, Pallas, 1811
  • angl. Pallas's Cormorant – komoranas Phalacrocorax perspicillatus, Pallas, 1811
  • angl. Pallas's Fish-eagle – plėšrusis paukštis Haliaeetus leucoryphus, Pallas, 1771
  • angl. Pallas's Gullkiras kvatoklis, Ichthyaetus ichthyaetus, Pallas, 1773
  • angl. Pallas's Sandgrousestepinė vištelė, Syrrhaptes paradoxus, Pallas, 1773
  • angl. Pallas's Rosefinch – paukštis Carpodacus roseus, Pallas, 1776
  • angl. Pallas's Pikakiškėnas Ochotona pallasi, Gray, 1867
  • angl. Pallas's Grasshopper Warbler – žiogelis Locustella certhiola, Pallas, 1811

Pilnuose Palaso aprašytų rūšių pavadinimuose nurodomas Palasas kaip rūšį aprašęs žmogus:

  • Gyvūnų rūšių pavadinimuose būna nurodyta visa pavardė, pvz., Carpodacus roseus, Pallas, 1776.
  • Augalų rūšių pavadinimuose nurodoma pavardės santrumpa Pall., pvz., altajinis svogūnas Allium altaicum Pall., 1773

Berlyne ir Castrop-Rauxel mieste yra gatvės Pallasstraße ('Palaso gatvė'). Volgogrado srityje (Rusija) yra jo pavarde pavadintas miestas Palasovka (rus. Палласовка), kuriame stovi jo paminklas.[1]
Palaso pavarde pavadintas ir asteroidas 21087 Petsimpallas.