Polinezijos istorija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Polinezijos istorija |
Malajų-polineziečių migracija
|
Archeologinės kultūros: |
moai, marae, heiau, langi |
Tui Manua, Tui Pulota |
Tui Tonga |
Havajai, Rarotonga, Malietoa, Tui Viti
|
Kolonijos: |
Britų kolonijos, Naujoji Zelandija, Prancūzų Polinezija, JAV salų teritorijos, Vokietijos Samoa
|
Dabartiniai politiniai vienetai: |
Naujoji Zelandija, Amerikos Samoa, Havajai, Prancūzų Polinezija, Kuko Salos, Niujė, Pitkerno salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Valis ir Futuna |
Polinezijos istorija – Polinezijos, sudėtinio Okeanijos regiono, istorija.
Ankstyvoji istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atskirose salose polineziečiai išvystė labai savitas visuomenės struktūras ir archeologines kultūras. Tarp jų garsios yra polinezietiškos piramidės, Velykų salos skulptūros (moai), monumentalūs vartai ir statiniai.
Ankstyvoji Polinezijos istorija gali būti dalijama į dvi dalis.
Vakarų Polinezija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarų Polinezijos (dab. Tonga, Samoa, Volisas ir Futūna, Kuko salos, Niuė ir kt.) ankstyvoji istorija susijusi su Melanezijos istorija (ypač Fidžio). Tai buvo anksčiausiai apgyvendinta regiono dalis, ir tai įvyko apie 1500 m. pr. m. e. Čia, kaip ir Melanezijoje, klestėjo Lapitos kultūra.
Seniausi valstybiniai dariniai Vakarų Polinezijoje ir Fidžyje yra pusiau legendinės karalystės Tui Puloa ir Tui Manua, egzistavę I m. e. tūkstantmetyje. Apie X a. Tongatapu saloje atstirado valdovų Tui Tonga institucija, kuri XII–XIII a. tapo talasokratija – Tongos imperija, rinkusia duoklę milžiniškame Ramiojo vandenyno plote nuo Saliamono salų iki Niuės. Ši „imperija“ buvo paremta stipriu jūrų laivynu ir sukūrė daugiatautę aukšto lygio kultūrą, paplitusią milžiniškame Ramiojo vandenyno plote.
Nuo XIII a. II pus. Tonga imperijai silpstant, atsirado vietinės karalystės ir dinastijos. Daugelio jų valdžia buvo apribota viena sala. Tarp šių valstybėlių svarbesnės buvo Malietoa dinastijos Samoa, taip pat Uvea (valdoma Lavelua linijos), Alo (valdoma Tui Agaifo linijos), Sigave (valdoma Sau linijos), Niuė (valdoma patu-iki), Kubuna (valdoma vunivalu), Burebasaga (valdoma Roko Tui Dreketi), Tovata (valdoma Tui Cakau) ir kt.
Likusioji Polinezija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Likusioji Polinezijos istorija prasideda tik apie III a. ir daugiausia susijusi su polineziečių migracijomis.
Apgyvendinimas vyko III–XII a. Austronezijiečių migracijos paskutiniosios bangos metu. Tuo metu polineziečiai iš Fidžio ir vakarų Polinezijoje migravo į Bendrijos salas, iš kurių sklido visomis kryptimis po visą Ramųjį vandenyną.
Atokiausios teritorijos – Naujoji Zelandija, Velykų sala buvo apgyvendintos tik II tūkstantmečio pr.
XIX a. karalystės ir kolonizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XVI a. Polineziją pradėjo tyrinėti vakariečiai: pirmiausia ispanai, vėliau britai, prancūzai. Iki XIX a. buvo atrastos daugelis Polinezijos salų. Vakariečiai šios teritorijos nekolonizavo iki pat XIX a. pab. Vienintelė kolonizuojama vieta buvo Naujoji Zelandija, kurią britai pavertė savo kolonija.
XIX a., veikiant vakarų įtakai, Polinezijoje buvo modernizuojamos senosios gentinės karalystės, radosi naujos. Tarp jų paminėtinos Tongos karalystė, Havajų karalystė, Rongatongos karalystė ir kt.
XIX a. pab. prasidėjo skubios Polinezijos regiono dalybos tarp kolonijinių imperijų. Šiose dalybose dalyvavo Britų imperija, Prancūzija ir JAV. XIX a. pab. susiformavo šios kolonijinės teritorijos: Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos (pietvakarinė Polinezija), Prancūzijos Polinezija (pietrytinė Polinezija) ir JAV salų teritorijos (daugiausia šiaurinė Polinezija kartu su Havajais).
Samoa salynas, atsidūręs Britų valdų Polinezijoje centre, buvo padalintas tarp Vokietijos ir JAV, taip suformuojant Amerikos Samoa ir Vokietijos Samoa (1914 m. ši vienintelė Vokietijos valda Polinezijoje perėjo Naujosios Zelandijos administracijai).
Po II pasaulinio karo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po II pasaulinio karo Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos buvo palaipsniui išskaidytos į atskirus politinius vienetus, kurių dauguma iškovojo nepriklausomybę. Tai buvo Tonga, Kuko salos, Tokelau, Tuvalu, Niuė, Kiribatis. Kai kurios teritorijos buvo prijungtos prie Naujosios Zelandijos. Vienintelė išlikusi britų kolonija Polinezijoje yra Pitkerno salos.
JAV vieną iš kolonijinių teritorijų – Havajus – pavertė savo valstija. Kitos jai priklausančios teritorijos Polinezijoje yra traktuojamos kaip JAV teritorijos.
Prancūzijos Polinezija išlaikė kolonijinį statusą iki dabar. Šis politinis darinys yra traktuojamas kaip Prancūzijos užjūrio departamentai.