Nacionalinė teisė

Nacionalinė teisė – konkrečios valstybės teisė, teisės sistema, sankcionuota kompetentingų valstybės institucijų, viešai paskelbtos, visuotinai privalomos teisės normos, galiojančios atitinkamoje valstybėje arba jų asmenų – piliečių ir nacionalinės priklausomybės juridinių asmenų – atžvilgiu.

Nacionalinė kaip organizacijos teisė pradėjo formuotis kuriantis valstybėms. Pradžioje konkuravo su įvairiomis teisės sistemomis (religinė teisė, miestų teisė, korporacijų teisė ir kt.). Įsivyravus pasaulietinei valdžiai, nacionalinė teisė įgavo visuotinį privalomumą, galimą ir veiksmingumą, kadangi paremta valstybine prievarta, vykdoma padedant atitinkamam valstybiniam (administraciniam) aparatui. Nacionalinė teisė pradėta studijuoti universitetuose vėliau negu romėnų arba kanonų teisė. Pirmoji aukštoji mokykla, kurioje pradėtos rengti nacionalinės valstybės teisės studijos – Upsalos universitetas (Švedija).