Noškūnų miškai
54°13′15″ š. pl. 23°58′36″ r. ilg. / 54.22083°š. pl. 23.97667°r. ilg.
Noškūnų miškai – miškai pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, Nemuno dešiniajame krante, prasideda tuojau į pietus nuo Nemunaičio. Priklauso Alytaus miškų urėdijai, Dainavos ir Sudvajų girininkijoms. Apima 27,2 km² plotą. Masyvą sudaro Noškūnų, Nemunaičio, Vertelkų, Klepočių, Živultiškių miškai.
Paviršius lygus, šiaurėje kalvotas, leidžiantis į Nemuno slėnį vietomis žioji griovos, teka maži upokšniai. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję smėliai. Telkšo keletas ežerų: Rūžis, Rūželis, Juodis, Bedugnis, Gervaraistis, pietuose – Lizdų ežeras, Krakinis, Ežerynas, Bedugnis, Galvinis. Į Nemuną teka Rūžės upelis. Noškūnų miškai pietuose pereina į Subartonių miškus.
Medynai:
- pušynai: 91 %
- eglynai: 3 %
- juodalksnynai: 3 %
- beržynai: 2 %
- drebulynai: 1 %
Jaunuolynai sudaro 46 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 5 %, brandūs 4 %.
Noškūnų miškuose yra briedžių, stirnų, šernų, kiškių, usūrinių šunų, kiaunių, lapių, voverių.[1] Pietinis miškų pakraštys patenka į Dzūkijos nacionalinį parką.
Miškuose ar šalimais įsikūrę kaimai: Nemunaitis, Lankos, Vangelonys, Noškūnai, Jociūnai, Pieriškiai, Bugonys, Vertelkos, Klepočiai, Ežerynas, Živulčiškė, Miežionys.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Noškūnų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 221