Mergarha
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Mergarha | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Pakistanas (Beludžistanas) | |||||
| Ist. regionas | Beludžistanas | |||||
| Gyvenvietės | Mergarha | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
| Lingvistinė grupė | proto-dravidai (?) | |||||
 | ||||||
Mergarha (urd. مہرگڑھ = Mehrgarh) – labai svarbi neolito gyvenvietė dab. Pakistane (Beludžistane), atrasta prancūzų archeologų 1974 m. Jos vardu vadinama ir archeologinė kultūra, klestėjusi VII–III tūkst. pr. m. e. Tai – svarbiausia neolitinė kultūra Pietų Azijoje.
Gamta ir kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mergarhos gyvenvietė įsikūrusi į vakarus nuo Indo slėnio, Kačho lygumoje tarp dviejų kalnų sistemų: Suleimano kalnų šiaurėje ir Kyrtharo kalnų vakaruose. Ji priklausė didesniam Beludžistano žemdirbystės kultūrų klasteriui, kaip ir kitos gyvenvietės aukščiau kalnuose – Rachman Delis, Rana Gundajus, Kiri Gur Muchamedas, Dambu Sadadas ir kt. Mergarha stovėjo prie svarbaus senovinio prekybos kelio, jungusio Indo upės slėnį su Irano kalnynu, todėl čia buvo jaučiamos įvairios kultūrinės įtakos. Dėl šios priežasties Mergarha tapo svarbia tarpininke introduokuojant naujoves į Indijos subkontinentą.
Žemdirbystė į čia atėjo iš vakarų, per Irano kalnyną, ir Mergarha tikriausiai buvo seniausias žemdirbystės židinys visoje Pietų Azijoje. Vietos gyventojai augino javus (miežius, vienaeilius kviečius, emerinius kviečius) jojobas, datules. Taip pat vertėsi gyvulininkyste: svarbiausi auginami gyvuliai buvo avys, ožkos, galvijai (kuprajaučiai).
Periodizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mergarhos kultūra skirstoma į 6 kultūrinius sluoksnius.
- Mergarha I (7000–5500 m. pr. m. e.) – seniausias laikotarpis, kurio metu krašte paplito žemdirbystė ir gyvulininkystė, suklestėjo mainų prekyba. Gyventojai statė molinius keturkampio plano namus, dažnai vidinėmis sienomis dalijamus į keturias dalis. Vietos meno dirbiniai naudoja nemažai kriauklių, kurios buvo atvežamos iš pajūrio, ir lazurito, kuris atkeliaudavo iš Badachšano Afganistane. Yra patvirtinta, kad seniausia pasaulyje žinoma stomatologijos praktika aptinkama būtent šiame kultūriniame sluoksnyje. Vietos gyventojai jau mokėjo gręžti ir gydyti dantis.
- Mergarha II (5500-4800 m. pr. m. e.) – priklausė vėlyvajam neolitui. Paplito vietos amatai, tokie kaip audinių dažymas, akmens apdirbimas, karoliukų gamyba, metalų apdirbimas. Išsivystė vietinė keramika. Buvo gaminami fajanso dirbiniai (ypač karoliukai), terakotos statulėlės. Jose vaizduojamos moterys turi įvairias šukuosenas.
- Mergarha III (4800–3500 m. pr. m. e.) – tolimesnis kultūros vystymasis. Tai buvo didžiausias Megarhos kultūros suklestėjimas. Labai suklestėjo prekyba su netolimomis gyvenvietėmis Irano kalnyne, tarp kurių buvo Rana Gundajus, Šeri Chanas Tarakajus ir kt.
- Mergarha IV–VI (3500–2600 m. pr. m. e.) – žymi gausiausią terakotinių figūrėlių gamybos laikotarpį. Nepaisant to, kultūra išgyveno dekadansą ir silpo. Tuo metu Indo upės slėnyje rytuose (Pandžabe ir Sinde) formavosi ir klestėjo Ankstyvoji Harapos kultūra.
Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Mergarha buvo apleista, o jos kultūra buvo nustelbta Indo civilizacijos kultūros ir nunyko. Tai nulėmė ir prekybinės gyvenvietės reikšmės nunykimas – suintensyvėjus jūrinei prekybai tarp Indo slėnio ir Mesopotamijos, prekyba sausuma tapo mažiau svarbi, ir Mergarha prarado savo kaip tarpininkės vaidmenį. Žlugus gyvenvietei, gyventojai tikriausiai persikėlė į netoliese esantį Naušarą, kurio statybos stilius jau priskiriamas Indo civilizacijai.
Po Indo civilizacijos smukimo apie 1900 m. pr. m. e. Mergarhos teritorijose vėl susiformavo lokali kultūra. Jos svarbiausios gyvenvietės buvo Pirakas ir Mergarha. Šis Mergarhos archeologinis laikotarpis yra vadinamas Mergarhos VIII sluoksniu (Mergarha VII yra laikomas laikotarpis, kada gyvenvietė buvo negyvenama). II tūkst. pr. m. e. viduryje gyvenvietė buvo palikta galutinai.
| |||||||||||||||||||
