Makedonijos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Μακεδονία Makedonijos karalystė
senovės karalystė
← 808 m. pr. m. e. – 149 m. pr. m. e. →
Vėliava
Makedonijos imperija 323 m. pr. m. e.
Sostinė	Aigai Pela Tesalonikai
Valdymo forma	monarchija
Makedonijos karaliai
808–778 m. pr. m. e.	Karanus
179–167 m. pr. m. e.	Persėjas (Makedonija)
Istorija
- Įkūrimas	808 m. pr. m. e. m.
- Prijungta prie Romos	149 m. pr. m. e. m.

Makedonija – senovinė karalystė, kilusi iš Makedonijos istorinio regiono (dab. Graikijos šiaurės rytuose). Trumpu ekspansijos laikotarpiu IV a. pr. m. e. yra vadinama Makedonijos imperija ir valdė milžinišką teritoriją nuo Adrijos jūros iki Indo upės.

Pagrindinis straipsnis – Argeadai.

Makedonijos valstybė susiformavo I tūkst. pr. m. e. I pusėje derlingame Makedonijos Botijos subregione. Turbūt VIII a. pr m. e. pabaigoje ar VII a. pradžioje čia įsitvirtino Argeadų dinastija, kuri kildino save iš Argolidės regiono. Tuo metu buvo įkurta senoji Makedonijos sostinė Aigai. Pamažu valdovų įtaka konsolidavo visą Botiją. VI a. pr. m. e. karalystė buvo trumpam nukariauta Achemenidų Persijos, bet Aleksandras I (495–450) sugrąžino nepriklausomybę.

Jau V a. pr. m. e. Makedonijos karalystė ėmė plėsti savo teritorijas į kalnuotas sritis rytuose ir pietuose, iki 431 m. pr. m. e. užimdama Migdoniją, Krestoniją, Bizaltiją, Pieriją. Po šios plėtros, apie 400 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Pelą. Šiek tiek vėliau, valdant Amynthas III (393–370), Makedonija išplėtė teritorijas į Vakarus, užimdama visą Aukštutinę Makedoniją. Taip susikūrė Makedonijos lyga – makedonų genčių konfederacija, valdoma iš Pelos.

Makedonijos karalystė buvo toli nuo kitų graikų miestų valstybių, todėl mažai kišosi į Klasikinės Graikijos karus ir sąjungas. Nepaisant to, IV a. pr. m. e. ji palengva įsitraukė į graikų pasaulio įvykius.

Pagrindiniai straipsniai – Pilypas II ir Aleksandras Makedonietis.

Valdant Pilypui II (359–336 m. pr. m. e.) Makedonijos karalystė pertvarkė savo armiją ir pradėjo sparčią ekspansiją. 358 m. pr. m. e., mirus Pajonijos (šiaurėje) karaliui, Makedonija pradėjo su ja karą ir privertė Pajoniją tapti jos vasale. Tais pačiais metais sumušusi Ilyriją, Makedonija užsitikrino saugumą šiaurėje ir Epyro paramą. Tais pačiais metais Pilypas II sudarė sąjungą su Tesalija. Ši, priklausiusi Tėbų hegemonijai, paprašė Makedonijos pagalbos vidiniuose nesutarimuose, ir Pilypas II palaikė Lariso valdančiosios dinastijos prašymą.

357 m. pr. m. e. Pilypas II plėtė šalį į rytus, kur užėmė trakų gyvenamus Sintikės, Edomantikės, Edonio, Pierio regionus. Jiems vėliau prigijo pavadinimas Macedonia adjecta. Tai pavyko padaryti nugalėjus vietos pajūrio graikų miestus, ypač didžiausią jų – Amfipolį.

Iki 354 m. pr. m. e. susikirto Pilypo II ir Antrosios Atėnų imperijos interesai dėl kito susivienijimo Makedonijos regione: Chalkidikės lygos. Šis susikirtimas paskatino neramumus Atėnų imperijoje (Sąjungininkų kąrą) ir jos suirimą. Chalkidikės lygos miestai perėjo į Makedonijos pusę, ir šalis užsitikrino priėjimą prie jūros. Chalkidikės miestai-valstybės buvo nusiaubti per Olinto karą (349–348) ir galutinai prijungti prie Makedonijos.

356–352 m. pr. m. e. Graikijoje vykstantis Trečiasis Šventasis karas leido Makedonijai pirmą kartą aktyviai įsikišti į Graikų reikalus. 346 m. pr. m. e. Makedonija tapo lemiama jėga, pabaigusia graikų karus, ir tokiu būdu įgijusia čia sprendžiamąją galią. Netrukus po to Makedonijos vasale tapo Trakija. Pilypo II užkariavimus pabaigė 339 m. pr. m. e. Graikijoje kilęs Ketvirtasis Šventasis karas, kurį Makedonija pabaigė kitais metais, per 338 m. pr. m. e. Cheronėjos mūšį. Šio mūšio metu beveik visa Graikija tapo pavaldi Makedonijai, ir čia sukurta šiai pavaldi Korinto lyga.

Pasinaudodamas tuo metu Artimuosiuose Rytuose buvusiu politiniu vakuumu, kuris susiformavo nusilpus Achemenidų imperijai, Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis (356–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas, trumpam sukurdamas galingą imperiją, rytuose siekiančią Indo upę.

Pagrindinis straipsnis – Antigonidai.

Sulig Aleksandro Makedoniečio mirtimi baigėsi Argeadų dinastija, ir jo generolai pradėjo kovoti dėl valdžios, suardydami jo imperiją į keletą naujai įkurtų karalysčių. Makedonija, valdžiusi visą Balkanų pusiasalį, su sostine Tesalonikuose, buvo viena jų. Šioje karalystėje tarpusavyje kovojo dviejų dinastijų, Antipatridų ir Antigonidų atstovai, iš kurių galutinai įsitvirtino pastarieji. Antigonidai Makedonijos soste buvo iki 146 m. pr. m. e.

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos karai.

Nuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Graikijos reikalus. Dėl to kilo Pirmasis Makedonijos karas, o 198 m. pr. m. e. – Antrasis Makedonijos karas. 171 m. pr. m. e. Roma paskelbė Makedonijai dar vieną karą. Makedonijos armija neprilygo romėnams, o karalius Persėjas nesugebėjo graikų miestų įtikinti jam padėti. 168 m. pr. m. e. Makedonija buvo nugalėta, Persėjas buvo pagautas ir nugabentas į Romą. Nuo tada Makedonija buvo įjungta į Romos imperiją, joje įkurta Makedonijos provincija.