Javinis marabu

Leptoptilos javanicus
Javinis marabu (Leptoptilos javanicus) Vientiane (Laosas)
Apsaugos būklė
Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Gandriniai paukščiai ( Ciconiiformes) Šeima: Gandriniai ( Ciconiidae) Gentis: Marabu ( Leptoptilos) Rūšis: Javinis marabu ( Leptoptilos javanicus)
Binomas
Leptoptilos javanicus Horsfield, 1822

Javinis marabu (Leptoptilos javanicus) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos Azijos atogrąžų regiono paukštis.

Aptinkamas Kambodžoje, Nepale, Bangladeše, Mianmare, Laose, Malaizijoje, Brunėjuje, Vietname, Tailande. Indijoje didžiausios kolonijos yra Asame, Vakarų Bengalijoje, Bihare. Indonezijoje didžiausia populiacija yra Sumatroje. Atklysta į Butaną. Manoma, kad Kinijoje ir Singapūre jau išnykęs.

Stambesnis už baltąjį gandrą. Kūno ilgis 122–129 cm, atstumas tarp sparnugalių – 210 cm. Sveria 8,9 kg. Patinai stambesni už pateles. Ilgas kaklas ir ilgos kojos. Sparnai ilgi, platūs. Nugara, uodega ir sparnai blizgiai juodos spalvos. Krūtinė, pilvas ir pauodegys yra baltos spalvos. Galva ir kaklas neapaugę plunksnomis, tik vietomis styro šerius primenančios plunksnos. Kaklas ir galva yra geltonos spalvos. Galvos šonai yra raudono vyno spalvos, kakta šviesiai gelsva. Ilgas, stambus snapas yra pilkas. Kojos pilkos, dažnai apsinešusios šlapimo rūgštimi.

Paukščių tuoktuvių metu veido oda paraudonuoja. Ant patinų sparnų vidurinių plunksnų atsiranda vario spalvos dėmės.

Jaunikliai yra pilkos spalvos, nugaros ir sparnų plunksnos neblizga. Aplink kaklą turi šiek tiek plunksnų.

Laikosi šalia plačių upių, ežerų, pelkėse, mangrovėse, gėlose ir druskingose šlapynėse, miškingose teritorijose. Sėslūs. Neturi balso stygų. Poravimosi metu šnarpščia, urzgia, kalena snapu^[2]. Skrenda įtraukęs kaklą. Nešami šiltų oro srovių pakyla gana aukštai. Plačių sparnų dėka gali sklandyti.

Minta varlėmis, žuvimi, vabzdžiais, jaunais paukščiais, driežais, graužikais, vėžiagyviais ir maita. Grobio tyko stovėdamas arba braidydamas.

Dažniausiai monogamai. Paukščių tuoktuvės prasideda sausuoju metų laiku. Veisiasi nedidelėse kolonijose, kartu su kitais vandens paukščiais. Patinas, radęs tinkamą vietą lizdui krauti, nubaido konkurentus. Lizdavietė – beveik horizontaliai augančiose medžių šakose. Lizdą krauna abu partneriai iš šakų, bambukų stiebų, iškloja žole ir lapais. Lizdas 1 m skersmens. Dėtyje 1 – 4 kiaušiniai, kurie padedami 1- 3 dienų intervalu. Peri abu tėvai 28 – 30 dienų. Išsiritę paukščiukai apaugę pilkais pūkais. Jauniklius maitina abu tėvai. Nuo karščio jauniklius saugo išskleidę sparnus ir sudarydami šešėlį, taip pat neša vandenį ir juo vėsina jauniklius. Jauniklius maitina 47 – 52 dienas, po 5 mėnesių jaunikliai tampa savarankiški.

Kartos trukmė – 16,1 m.

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Javos marabu yra pažeidžiama rūšis. Populiacijoje yra 5 500 – 10 000 suaugusių individų.

Populiacija mažėja, nes dėl urbanizacijos ir industrializacijos paukščiai netenka perimviečių. Taip pat medžioklė ir jauniklių gaudymas (auginimui nelaisvėje) ^[3]. Indijoje, Bangladeše, Birmoje, Tailande, Malaizijoje ir Indonezijoje rūšis paskelbta saugoma. Apmokyti sargai saugo lizdavietes. Indijoje sodinami lizdavietėms tinkami medžiai.

Vikiteka: Javinis marabu – vaizdinė ir garsinė medžiaga