Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai United States House of Representatives | |
 | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | |
| Istorija | |
| Įkurta | 1789 m. kovo 4 d. |
| Vadovybė | |
| Struktūra | |
| Vietos | 435 |
 | |
Politinės grupės | Dauguma (220)
Mažuma (213)
Laisva (2)
|
| Rinkimai | |
| Visuotiniai tiesioginiai rinkimai | |
Paskutiniai rinkimai | 2024 m. lapkričio 5 d. |
| Posėdžių vieta | |
 | |
| Atstovų Rūmų salė, JAV Kapitolijus, Vašingtonas | |
| Svetainė | |
| www | |
 |
| Šis straipsnis yra serijos JAV politinė sistema ir vyriausybė dalis |
|
Adm. suskirstymas
|
Atstovų rūmai (angl. United States House of Representatives) – vieneri iš dviejų JAV Kongreso rūmų, paprastai laikomi žemaisiais rūmais. Kiekvienos valstijos atstovų skaičius Atstovų rūmuose yra proporcingas jos gyventojų skaičiui, nors kiekviena valstija turi turėti bent po vieną atstovą. Pagal 1911 m. rugpjūčio 8 d. priimtą įstatymą (Public Law 62-5) Atstovų rūmus sudaro 435 nariai. Jie yra renkami demokratiniuose rinkimuose mažoritarine sistema, dvejų metų kadencijai.
Valstijai tenkančių atstovų skaičius istoriškai buvo nustatinėjamas įvairiais metodais. Šiuo metu naudojamas Huntingtono-Hilo metodas. Jei valstija gali rinkti daugiau nei vieną kongreso narį, ji yra suskirstoma į rinkimų apygardas. Atstovų rūmų narių rinkimuose dažnai naudojamas džerimanderingas (angl. gerrymandering) – rinkiminių apygardų teritorijų paskirstymas, siekiant paveikti rinkimų rezultatus.
Atstovų rūmai išsirenka pirmininką, kuris pirmininkauja posėdžiams arba įgalioja tai daryti kitus Atstovų rūmų narius. Taip pat daugumos ir mažumos partijos išsirenka, atitinkamai, daugumos ir mažumos lyderius, kurie nustato, kuriuos nutarimus jų partijos Atstovų rūmų nariai turi palaikyti, o kuriems priešintis, ir „rimbus“ (angl. whip), kurie rūpinasi, kad jų nariai balsuotų taip, kaip nurodė partijos vadovybė. Jei mažumos lyderis yra aukščiausio rango partijos pareigūnas Atstovų rūmuose, tai daugumos lyderis yra antrasis po Atstovų rūmų pirmininko, kuris paprastai irgi priklauso daugumos partijai.
Per debatus Atstovų rūmų nariai gali kalbėti tik pirmininkaujančiajam leidus. Visos kalbos yra adresuojamos pirmininkaujančiajam, kiti Atstovų rūmų nariai gali būti minimi tik trečiuoju asmeniu.
Balsavimai Atstovų rūmuose paprastai vyksta balsu. Tokiu atveju at savo nuomonę už išreiškia žodžiu „Taip“ (angl. Yea), o nuomonę prieš – žodžiu „Ne“ (angl. Nay). Pirmininkaujantysis iš klausos nustato, kurių balsų buvo daugiau. Jei tokio balsavimo rezultatas ginčytinas (arba jei to reikalauja įstatymai), rengiamas balsavimas vienu iš trijų būdų: naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemą, balsavimą kortelėmis, arba vardinį balsavimą.
Atstovų rūmai taip pat turi komitetus, skirstomus į nuolatinius ir specialiuosius.
Nors laikomi žemaisiais rūmais, Atstovų rūmų įgaliojimai mažai skiriasi nuo Senato įgaliojimų. Tačiau visi įstatymai, susiję su valstybės pajamomis, iš pradžių turi būti svarstomi Atstovų rūmuose. Taip pat tik Atstovų rūmai turi teisę inicijuoti apkaltą, kurią vėliau svarsto Senatas. Senatas, savo ruožtu, tvirtina kai kuriuos Prezidento skiriamus pareigūnus ir ratifikuoja sutartis, nors Viceprezidento paskyrimui reikia ir Atstovų rūmų pritarimo.
|
Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |