Kretingos miesto stadionas
55°53′40″š. pl. 21°15′09″r. ilg. / 55.8944°š. pl. 21.2524°r. ilg.
Kretingos miesto stadionas | |
---|---|
Kretingos stadionas, 2020 m. | |
Oficialus pavadinimas | Kretingos miesto stadionas |
Vieta | Kretinga, Savanorių g. 23A |
Atidarytas | 1953 m. |
Paviršius | Žolė |
Talpa | 500 vietų |
Nuomininkai | FK Minija |
Kretingos miesto stadionas – įvairios paskirties stadionas su futbolo aikšte Kretingoje. Stadionas įsikūręs tarp Savanorių g. ir Laisvės al. (kelio A11 Šiauliai–Palanga ). Stadiono vakarinėje pusėje, prie parko, stūkso dengtos tribūnos, kurios talpina 500 vietų žiūrovams. Futbolo aikštę juosia platus bėgimo takas. Pietiniame krašte, nuo Savanorių g. pusės, įrengta krepšinio aikštelė. Rytų pusėje yra dirbtinės dangos aikštė, naujas sporto ir sveikatingumo centras.
Stadione namų rungtynes žaidžia FK Minija, ankstesniais metais ir kitos komandos (FK Kretinga, KKT Kretinga).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kretingoje futbolas pradėtas žaisti 1923 m. Futbolo aikštė buvo įrengta šalia dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir miesto parko. Stadione žaidė vietinės komandos „Šaulys“, Žemaitis“, bet reikšmingesnių laimėjimų jos nepasiekė. 1941–1944 m. „Žemaičio“ komandoje žaidė 1938 m. Lietuvos rinktinės narys, Kretingos mokytojas Eduardas Balsys.[1]
Apie 1953 m. Kretingoje atidarytas miesto stadionas. Sovietmečiu Kretingoje futbolą į naują lygį iškėlė vietos „Melioratorius“, sėkmingai žaidęs Lietuvos aukščiausioje lygoje (A klasėje), sutraukdavęs tūkstančius žiūrovų. 1958 m. Kretingoje vykusį Lietuvos taurės finalą tarp „Melioratoriaus“ ir Vilniaus „Spartako“ stebėjo 5 tūkst. žiūrovų. Po pratęsimo pralaimėtų rungtynių vietos sirgalių raminti skubiai iškviestos milicijos pajėgos iš aplinkinių rajonų.[1] Kretingiškis Algimantas Lučinavičius (g. 1933 m.), 1961 m. aukščiausioje lygoje „Melioratoriui“ atstovavęs ir pelnęs 22 įvarčius, tapo šių pirmenybių rezultatyviausiu žaidėju. 1960 m. po atnaujinimo stadione įrengta 1500 vietų žiūrovams.[2]
Ypač sėkmingi Kretingos futbolui buvo 1964 m., kai „Minija“ rezultatu 3-2 įveikė Klaipėdos „Baltiją“ ir iškovojo Lietuvos futbolo taurę, o vėliau aukščiausioje lygoje užėmė III vietą. Jos lyderis Romualdas Trumpenskas (1939–1993) su 25 įvarčiais tarp rezultatyviausių žaidėjų buvo antras. „Minija“ aukščiausioje lygoje žaidė iki 1978 m., užimdavo vietas ir pirmame dešimtuke. Vėliau komandos rezultatai nepasiekė buvusių aukštumų.
Stadiono pastatų kompleksas pastatytas 1970 m.
1991 m. lapkričio 17 d. stadione vyko pirmosios Baltijos taurės po šalių valstybingumo atkūrimo finalinės rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos vyrų futbolo rinktinių. Abiems rinktinėms jau laimėjus prieš Estiją, jos lėmė turnyro nugalėtoją. Komandoms sužaidžius lygiosiomis 1–1, trečiąjį istorijoje čempionų titulą iškovojo lietuviai.
Nepriklausomoje Lietuvoje Kretingos stadionas išgyveno futbolo nuosmukį. Sporto objektas buvo menkai prižiūrimas, nebuvo pasinaudota narystės Europos Sąjungoje teikiamomis galimybėmis pagerinti jo būklės (pvz., rekonstruoti kaimyniniai stadionai Palangoje, Gargžduose, Telšiuose).[1] 2018 m. duomenimis, bėgimo takai buvo iškloti tomis pačiomis sovietinėmis atsilanksčiusiomis storos gumos plokštėmis, stadiono tribūnos neturėjo menkiausio stogelio, nebuvo stacionaraus tualeto. Aikštę tebejuosė senoji tvora, kuri anksčiau prieš varžybas būdavo ištepama alyva, norint apsisaugoti nuo „zuikių“, lipančių į vidų stebėti rungtynių nemokamai.[1] Tribūnos buvo atviros, jų talpa buvo 300 vietų.[3]
Rekonstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2019 m. liepą pradėti naujojo Kretingos sporto ir sveikatingumo centro bei dirbtinės dangos futbolo aikštės prieigų tvarkymo darbai. Jų metu planuota rekonstruoti Savanorių gatvę ir Žemaičių alėją jungiančią bevardę gatvę, numatyta, kad įrengti nauji šaligatviai, virš 80 naujų automobilių stovėjimo vietų, nauja, visa teritoriją juosianti tvora, įvairūs mažosios architektūros elementai, specialios tinklinės kamuolių gaudyklės ir kt. Taip pat teritoriją apjuos nauji želdynai. Vietoj senų liepų, bus pasodinti nauji medžiai – 61 mažalapė liepa ir 8 skiepyti ąžuolai.[4]
kuriuos buvo planuojama užbaigti iki metų pabaigos.[5] Darbai užsitęsė, bet galiausiai 2020 m. rugsėjo 26 d. naujasis stadionas buvo oficialiai atidarytas.[6] Buvo paklota nauja dirbtinė futbolo danga, įrengta 500 vietų dengta žiūrovų tribūna, teisėjams ir žaidėjams skirtos mobilios dengtos tribūnos, standartiniai ir mobilūs futbolo vartai, kamuolių gaudyklės, lauko treniruokliai, švieslentė, apšvietimas, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, apželdinimas. Beveik 60 tūkst. eurų vertės šiuolaikinę dirbtinę futbolo dangą Kretingai dovanojo Lietuvos futbolo federacija, LR Vyriausybė projekto įgyvendinimui skyrė 186 tūkst. eurų, Europos sąjunga – beveik 134 tūkst. eurų, o likusi bendro 860 tūkst. eurų projekto dalis – Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšos.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Ko liūdi legendinis Kretingos futbolo stadionas? 2018-06-05, Ve.lt (tikrinta 2024-03-11)
- ↑ Kretingos rajono savivaldybė. Lse.lt (tikrinta 2024-10-12).
- ↑ http://lfe.lt/Kretingos-miesto-stadionas/stadionas-30
- ↑ LFF vadovai lankėsi Kretingoje. 2019-07-11, Lff.lt (tikrinta 2024-03-11).
- ↑ Dirbtinės futbolo dangos aikštę Kretingoje žada dar šiems metams
- ↑ https://www.pajurionaujienos.com/?sid=20568&act=exp
- ↑ „Kretingoje – pirmoji dirbtinės dangos futbolo aikštė“. delfi.lt. Delfi. 2020-09-28. Nuoroda tikrinta 2024-03-22.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos futbolo enciklopedija. Kretingos miesto stadionas (lfe.lt)
- Futbolo aikštyno plėtros perspektyvas aptarė Vyriausybėje Archyvuota kopija 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto. (2018-06-27, kretinga.lt)