Tradicinė kinų medicina

Tradicinė kinų medicina – iš kartos į kartą perduodamų, ne visada eksperimentais patvirtintų filosofinių (religinių), mokslinių žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmogaus sveikatai ir darbingumui saugoti bei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms pažinti ir gydyti, sistema. Tradicija teigia, kad žmogus ima sirgti tuomet, kuomet nežino kaip gyventi ir kaip džiaugtis gyvenimu, kuomet praranda ryšį su visata. Šis ryšys šiandien – tai santykis su pačiu savimi, santykis su kitais, santykis su gamta.^[1] Kaip ir Ajurveda, tradicinė kinų medicina – labai išsivystęs ir visą apimantis gydymo metodas, kurio esmė yra gydyti visą žmogų, o ne atskirą ligą. Tradicinė kinų medicina žinoma beveik tris tūkstančius metų ir šiandien ja gydosi vienas penktadalis pasaulio gyventojų.^[2]

Tradicinė kinų medicina apima daugelį tradicinės medicinos praktikų, kilusių Azijoje, pirmiausia tuose jos regionuose, kur dabar driekiasi Kinijos ir Taivano valstybės. Rytų Azijoje tradicinė kinų medicina yra įprasta medicinės priežiūros sistemos sudedamoji dalis, bet Vakaruose ji laikoma papildoma ir alternatyvia medicinos sistema. Tradicinei kinų medicinos terapijai labiausiai būdingos gydymo priemonės yra vaistažolės, akupunktūra, masažas bei terapinė dieta. Ji remiasi moksliškai nepagrįsta alternatyviąja anatomija,^[3] metafiziniais principais, kurie neturi jokių sąsajų su moksliškai paremta medicina^[3][4][5][6] bei tomis prielaidomis grindžia visą savo gydymo metodologiją. Tradicinė kinų medicina remiasi Rytų filosofijos požiūriu teigdama, kad Či yra gyvybinė jėga, kurios dėka žmogaus kūne srūva kraujas,^[7][8][9] tuo tarpu moksliškai pagrįstoje medicinoje kraujas cirkuliuoja kraujo indais kraujotakos sistemoje varomos širdies raumens susitraukimų. Tradicinė kinų medicina daro didžiulę įtaką kinų gyvenimo būdui, tuo tarpu jos poveikis Vakaruose – santykinai menkas. Ši medicinos sistema yra neatsiejama Kinijos visuomenės kasdienybės dalis. Mokslininkai, kurie bandė ištirti jos poveikį žmogaus sveikatai kai kuriais atvejais įrodė, jog ji yra neveiksminga, o kai kurie jos vaistai netgi turi nuodingų toksinų.^{[10] [11] [12]}

Tradicinė kinų medicinos teorija pagrįsta daoizmo filosofijos In ir Jang dėsniu ir kitomis metafizinėmis tikėjimo sistemomis. Moksliškai paremta medicina nepasiteisinusias teorijas atmeta ir jas pakeičia naujomis, tuo tarpu tradicinėje kinų medicinoje įvyko labai mažai permainų nuo pat jos atsiradimo laikų.^[3] Kinijos mokslo žinios apie žmogaus kūna rėmėsi alternatyviąja anotomija, kuri yra pagrįsta kinų astralogijos.^[3] Skirtingai nei vakaruose jos nebuvo grindžiamos kūno skrodimais ir iš jų gautomis anotomijos žiniomis.^[3][6] Tradicinės kinų medicinos atstovai tiki, jog ligos atsiradimo priežastis glūdi taprusavyje susijusios organizmo sistemos išsiderinime. Anot jų, jei viena kuri nors organizmo sistemos dalis susiserga tai atleipia ir kitoms jos dalims. Jos šalininkai taip pat tiki, kad žolelės ir kai kurių gyvūnų kūno dalys gali paskatinti ir prislopinti tam tikras ogranizmo sistemas ir tokių būdu joms grąžinti darną. Tradicinės kinų medicinos atstovai tiki, kad kūno dirginimas specialiomis adatomis (akupunktūra) bei odos jaudrinimas karščiu paprastaisiais kiečiais (moksibustija) sužadina visą organizmą kartu paveikdama ir Či gyvybinės jėgos sruvenimą matafiziniuose energijos kanaluose (meridianai). Či energijos tekėjimą jie skatina ir kitais įvairiais būdais, pavyzdžiui, specialiais masažais ir energijos atstatymo pratimais (cigunas). Jie taip pat tiki, kad astrologinė įtaka paveikia Či energijos tekėjimą kūne.^[3][6][4][5]

Tradicinė kinų medicina susilaukė įvairios kritikos: ji menkai pagrįsta moksliniais tyrimais.^[3], jos ginčytinas veiksmingumas, ^[5] kai kurie šios medicinos vaistai turi nuodingų toksinų,^[10][11][12] jai būdingas mokslinių tyrimų nepaisymas,^[13][14][5] jos vaistai pasižymi galimu šalutinių reiškinių pavojumi ir ji prisideda prie nykstančių gyvūnų rūšių nykimo (kurdama vaistus iš įvairių gyvūnų kūno dalių ji tokiu būdu prisideda prie juodosios rinkos paklausos didėjimo), ^{[15][16][17][18][19][20][21][22][23][24][25][26]} o jos prietaringais įsitikinimais grįstas gydymas kelia įtarimų.^[5]

Ž • A • R Nematerialaus pasaulio paveldo objektai Kinijoje Teatras Kunčiu opera (2008) · Tibetiečių opera (2009) · Jueju opera (2009) · Pekino opera (2010) · Kinijos šešėlių teatras (2011) · Fudziano lėlininkų ateities kartų ugdymo strategija (2012) Muzika ir šventės Gučinas ir jo muzika (2008) · Sindziango uigūrų mugamas (2008) · Mongolų urtiin duu, tradicinė liaudies ilgoji daina (2008, kartu su Mongolija) · Kinijos korėjiečių žemdirbių šokiai (2009) · Huaeras (2009) · Mongolų giedojimo menas chumėjus (2009) · Nanjinas (2009) · Siano pučiamųjų ir mušamųjų ansamblis (2009) · Dongų etninės grupės didžioji daina (2009) · Drakono valčių šventė (2009) · Mešrepas (2010) · Ongčun/Vangkang ceremonija, ritualai ir praktikos skirti palaikyti darnų ryšį tarp žmogaus ir jūros (2020) Dailė ir technologijos Kiniška spaudos technika medinėmis lentelėmis (2009) · Kiniški karpiniai iš popieriaus (2009) · Kiniškas antspaudų raižymo menas (2009) · Kiniška kaligrafija (2009) · Žegongo menai (2009) · Tradicinė Longčiuano porceliano degimo technika (2009) · Tradicinė siuano popieriaus gamyba (2009) · Nandzingo jundzino brokato meistrystė (2009) · Kinijos šilkininkystė ir šilko meistrystė (2009) · Tradicinės li tekstilės technikos: verpimas, dažymas, audimas ir siuvinėjimas (2009) · Kinijos medinė spauda su judančiais elementais (2010) · Vandens nepralaidumo technologijos kiniškose džonkose (2010) Sveikata ir kulinarija Akupunktūra ir prideginimas tradicinėje kinų medicinoje (2010) · Sowa Rigpa gydomosios vonios lum, Kinijos tibetiečių žinios ir praktikos susiję su gyvenimu, sveikata, ligų prevencija bei gydymu (2019) · Taičičuanas (2020) · Tradicinės arbatos paruošimo būdai ir su jais susijusi socialinė praktika Kinijoje (2022) Kita Macu tikėjimas ir papročiai (2009) · Manasas (2009) · Gesaro epinė tradicija (2009) · Kiniška tradicinė statybos technika medinėje architektūroje (2009) · Tradicinis kiniškų medinių arkinių tiltų dizainas ir statybos praktikos (2009) · Heženų imakanų pasakojimai (2011) · Kinų džusuanas, matematinių skaičiavimų žinios ir praktikos naudojant abaką (2013) · 24 saulės taškai, laiko skaičiavimo praktikos, išvystytos Kinijoje stebint Saulės metinį judėjimą (2016) Materialaus paveldo objektai