Kiziakas

Kiziakas - džiovintas presuotas žolėdžių gyvulių mėšlas, skirtas naudoti kaip kuras patalpoms apšildyti ar maistui gaminti. Kiziakas kurui naudojamas paprastai kraštuose, kuriuose trūksta medienos (stepėse, pusdykumėse, dykumose, aukštikalnėse).

Žodis kiziakas į lietuvių kalbą atejo iš rus. кизяк (kitaip dar кизёк, тизяк, тизек), o šis kilęs iš:

• turkų, azerbaidžaniečių, Krymo totorių kalbų žodžio täzäk
• arba kazachų, kirgizų žodžio tezäk
• arba totorių kalbos žodžio tizäk

kurie visi reiškia 'džiovintas presuotas mėšlas kurui'.

Kiziako gamybos etapai:

• Mėšlą maišo su šiaudais ir keletui dienų palieka pagulėti.
• Po to šį mišinį trypdami išminko, kad jis būtų vienalytis.
• Išminkytą kiziaką deda į medines dėžės be dugno pavidalo formas. Kadangi tuose kraštuose medienos paprastai trūksta, kiziako formos dažnai perduodamos iš kartos į kartą. Forma kiziako gamybai paprastai yra iš lentelių sukaltas 70×50 formato 25 cm aukščio rėmelis su rankena, kad būtų patogiau formą užpildytą kiziaku nešti į džiovinimo vietą.
• Suformuotus luitus išima iš formų ir palieka ant žemės, kad per kelias dienas išdžiūtų. Todėl kiziaką daro tada, kai numatomas geras oras. Išdžiūvęs kiziakas būna lengvas ir kietas, kraunant atsitrenkęs į kitą kiziako gabalą ar iš neaukštai nukritęs paprastai nesutrupa.
• Paruoštą kiziaką parveža namo, į naudojimo vietą. Paprastai sukraudavo į maždaug metro aukščio piramides.

Kitose šalyse kiziaką gamindavo kiek kitaip. Paprasčiausias kiziakas - tiesiog surinktas sudžiūvęs galvijų, arklių mėšlas.

Nuotraukos:

• Tibetiečių namai. Tamsi sienelė prie namo - džiovinamo kiziako rietuvė^{[neveikianti nuoroda]}
• Paprastas kiziakas - sudžiūvęs mėšlas Archyvuota kopija 2007-09-11 iš Wayback Machine projekto.