Košo atamanas

Stalinis medalis, kurį Zaporožės košo atamanui 1763 m. padovanojo imperatorė Jekaterina II „kaip imperatoriškosios malonės visai Zaporožės kariuomenei už jų ištikimybę ir pastangas ženklą“. 65 mm skersmuo. Sidabras, 1763 m.^[1]

Košo atamanas (rus. кошевой атаман), koševojus (rus. кошевой) – kazokų kariuomenės valdžios (košo) galva Zaporožės Sečėje nuo XVI a. vidurio iki 1775 m., Uždunojės Sečėje 1775–1828 m., Juodosios jūros kazokų kariuomenėje 1787–1797 m.

Košo atamaną rinkdavo visi kureniai radoje, pusei metų. Jei išrinkto košo atamano neperrinkdavo, tai po pusės metų buvęs košo atamanas grįždavo į savo kurenį kaip eilinis kazokas. Košo atamano valdžios ženklas buvo bulava (buožė), kuri būdavo saugoma cerkvėje.

Zaporožės Sečėje košo atamanas užsiimadavo ir diplomatinėmis derybomis su Rusija, Lenkija, Krymo chanu ir kt.

Lomikovskis rašė^[2], „kiekvienas išrinktas koševojus turėjo atrodyti žmogus paprastas, geras, neturintis protinio pranašumo lyginant su paprastais kazokais, išsiskiriantis tik narsumu ir širdies gerumu, taikos metais su kitais kalbantis ir juos teisiantis kaip tėvas vaikus“.

Paskutinis Zaporožės Sečės košo atamanas buvo Piotras Kalnyševskis (Петр Калнышевский)^[3], Uždunojės Sečės – Osipas Gladkis (Осип Гладкий)^[4]. Vėliau košų atamanus pakeitė skirtiniai atamanai, kuriuos skirdavo caras.

Nuorodos

↑ В.Д.Кривцов. Аверс №5 Каталог царских наград, знаков, жетонов и настольных медалей, том 1, Москва 2001, Изд-во „Поматур“, страница 394
↑ Словарь малорусской старины, Киев, 1894
↑ Петр Калнышевский – последний кошевой атаман Запорожской Сечи
↑ Последний кошевой атаман Задунайской Сечи

[1] В.Д.Кривцов. Аверс №5 Каталог царских наград, знаков, жетонов и настольных медалей, том 1, Москва 2001, Изд-во „Поматур“, страница 394

[2] Словарь малорусской старины, Киев, 1894

[3] Петр Калнышевский – последний кошевой атаман Запорожской Сечи

[4] Последний кошевой атаман Задунайской Сечи

[1]

[2]

[3]

[4]