Didysis Lūžių slėnis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didysis lūžių slėnis – ilgiausias planetoje (įvairiais vertinimais, nuo 6400 iki 8700 km ilgio) riftinis slėnis, besidriekiantis nuo Sirijos Artimuosiuose Rytuose iki Mozambiko Rytų Afrikoje. Slėnio plotis svyruoja nuo 30 iki 100 km, gylis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių metrų (žemiausia vieta – apie -410–417 m (Negyvosios jūros dugnas), aukščiausias taškas ~1830 m (Kenijoje). Pavadinimą šiam riftiniam slėniui suteikė britų geologas J. V. Gregoris (John Walter Gregory).

Šiaurinė slėnio dalis formuoja Bekos slėnį Libane, skiriantį Libano kalnus ir Antilibano kalnus. Piečiau, Izraelyje, slėnis skiria Galilėjos aukštumas ir Golano aukštumas, pereina į Jordano slėnį, o dar piečiau jame telkšo Tiberiados ežeras ir Negyvoji jūra.

Toliau Didysis lūžių slėnis eina Arabah vadžiu, Akabos įlanka, Raudonąja jūra ir jos pietuose, ties Danakilių įduba Eritrėjoje, išsišakoja į Adeno įlanką, besidriekiančią rytų kryptimi, ir pietinę lūžio dalį, kuri dalina Etiopijos aukštumas. Nuo šios vietos į pietus besidriekianti lūžio dalis vadinama Didžiuoju Rytų Afrikos lūžiu.

Rytų Afrikoje lūžis suskyla į dvi dalis – Rytų lūžį ir Vakarų lūžį.

Vakarų lūžis (dar vadinamas Albertinos lūžiu) eina palei vienus iš aukščiausių Afrikos kalnų – Virungą, Ruvenzorį; jame telkšo antrasis pagal gylį planetoje Tanganikos ežeras. Vakarų lūžis driekiasi Ugandos, Ruandos, Kongo Demokratinės Respublikos, Burundžio ir Tanzanijos teritorijomis.

Rytų lūžyje susiformavę mineralų gausūs Magadžio, Elmenteitos, Baringo, Bogorijos, Nakuru, Naivašos ežerai.

Geologinis slėnio amžius – apie 20 mln. metų. GPS duomenų analizė rodo, kad slėnis ir toliau platėja.

Kaip ir visi tektoninių plokščių pakraščiai, Didysis lūžių slėnis pasižymi seisminiu aktyvumu. Jame iškilo aukščiausias Afrikoje Kilimandžaro kalnas, taip pat Kenija, Niragongas, Meru bei kiti aukščiausi žemyno kalnai. Ol Doinyo Lengai iki šiol yra aktyvus vienintelis Žemėje karbonatinis ugnikalnis.