Grizelda Kristiņa

Grizelda Kristinia lyv. Grizelda Kristiņ
Gimė	1910 m. kovo 19 d. Vaidė, dab.  Latvija
Mirė	2013 m. birželio 2 d. (103 metai)  Kanada
Tautybė	lyvė
Tėvas	Pėteris Bertholdas (lyv. Pētõr Berthold)
Motina	Lyžė Bertholdė (lyv. Līž Berthold)
Sutuoktinis (-ė)	Voldemaras Kristinis (lyv. Voldemār Kristiņ)
Vaikai	Vėsma (latv. Vēsma), 1943–1943 Sarmytė (latv. Sarmīte), g. 1944 m.
Veikla	rašytoja, poetė, pedagogė
Sritis	lyvių kalba

Grizelda Kristinia (lyv. Grizelda Kristiņ, latv. Grizelda Kristiņa, mergautinė pav. lyv. Berthold; 1910 m. kovo 19 d. Vaidės k. Žuonakų sod., Ventspilio apskr., Kuršo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 2013 m. birželio 2 d. Kanadoje) – iki 2013 m. birželio 2 dienos buvo seniausioji lyvių tautos atstovė ir seniausia pasaulyje lyvių kaip gimtosios kalbos vartotoja.^[1] Ji buvo likusi vienintelė iš visavertiškai ir laisvai kalbančiųjų lyvių kalba.^[2] Po jos mirties pasaulyje nebeliko nė vieno žmogaus, kuriam lyvių kalba būtų gimtoji arba kuris lyviškai kalbėtų taip laisvai. Ji yra viena iš lyvių kalbos vadovėlio „Līvõ kēļ“ („Lyvių kalba“) bendraautorių, jos eilėraščių įtraukta į poezijos rinkinį.^[3]

G. Kristinia gimė lyvių Pėterio ir Lyžės Bertholdų šeimoje Vaidėje, dabartinėje Lyvių pakrantėje. Lažų sodyboje lankė pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Mazirbėje. Ketvirtame dešimtmetyje pasinaudojo lyvių jaunimui teikiama galimybe laisvai mokytis Suomijoje, tenai 1930–1931 m. lankė Lahti aukštąją liaudies mokyklą, po to dar dvejus metus mokėsi namų ūkio mokykloje (dabar – Orimattilos institutas) ir baigė namų ūkio instruktorės specialybę. Latvijoje neradusi darbo pagal profesiją, 1934–1935 m. Latvijos universitete, Rygoje, įsidarbino virėja.^[4]

1938 m. susituokė su Voldemaru Kristiniu (lyv. Voldemār Kristiņ, latv. Voldemārs Kristiņš), taip pat iš Vaidės kaimo, gyveno Rygoje. Jos vyras buvo lyvis, bet jo šeimoje jau kalbėta latviškai. 1943 m. balandį gimė pirmoji duktė Vėsma (latv. Vēsma), tačiau po keturių ligoninėje praleistų dienų ji mirė. 1944 m. per karą, spalį, su keturių mėnesių neturinčia antrąja dukterimi Sarmyte (latv. Sarmīte), vyru ir keletu giminaičių nuo sovietų režimo pasitraukė į Švediją, bet kadangi Švedija Sovietų Sąjungai bėglius grąžindavo, teko keliauti toliau: 1951 m. birželio pabaigoje laivu „Anna Salen“ paliko Švediją ir liepos 3 d. pasiekė Halifaksą, Kanadą.^[4] Iki pensijos dirbo ir gyveno Toronte, o tada vyro rūpinimusi įsikūrė savo sodyboje Saulainėje. Tai – Toronto latvių liuteronų parapijai priklausanti vaizdinga kaimiška vietovė Ontarijuje prie Notavasagos upės, esanti apytiksliai už 16 km nuo Bario ir 78 km nuo Toronto, garsi nuo 1952 m. rengiamomis latvių vasaros stovyklomis.^[1][5] G. Kristinia ten gyveno visą likusį gyvenimą.^[6][4]

Tremtyje ji lyviškai rašė atsiminimus ir poeziją. Kunigo Arvedo Celmo (latv. Arveds Celms) paskatinta, G. Kristinia pradėjo lyvių kalba įrašinėti kasetes ir jas siųsti Latvijos mokykloms. Yra išleista lyvių kalbos mokomoji kompaktinė plokštelė (diskas), jame įrašyta 10 monologų – 2000 m. ji lyviškai įgarsino tekstus iš estų kalbininkės Kersti Boiko sudaryto lyvių kalbos vadovėlio „Līvõ kēļ” („Lyvių kalba”). Yra davusi interviu ne vienam kalbininkui ir kalbos pavyzdžių rinkėjui (žr. „Nuorodos“). Jos eilėraščių įtraukta į 2011 m. išleistą eilėraščių rinkinį „Kaip išnirsta lyviai“ (lyv. Kui sūolõbõd līvlizt, latv. Kā iznirst līvi; dviprasmė užuomina: „išnirsta (išnyra, išneria, išsineria)“ – „išmiršta“).^[7] Po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., G. Kristinia vis atvykdavo pas giminaičius į Latviją.^[1]

Grizeldos Kristinios vyras mirė 1990 metais. Liko duktė Sarmytė (latv. Sarmīte), du vaikaičiai ir viena dukraitė.^[1][4]

• Filmuotas pašnekesys lyviškai su G. Kristinia (nuo 19:18) dokumentiniame filme lyvių kalba „Profesoriaus Vytso lyviai“ (titruojama estiškai). Šnekina kalbininkai T. Vytsas ir V. Ernštreitas.
• G. Kristinios garso įrašas lyvių kalba
• Nekropole: Grizelda Kristinia (latvių k.)
• livones.net (2010-02-25): Grizelda Kristinia švenčia 100 metų sukaktuves (latvių k.)