Dviskiautis ginkmedis

Ginkgo biloba

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Ginkūnai ( Ginkgophyta)
Klasė:	Ginkmedainiai ( Ginkgoopsida)
Šeima:	Ginkmediniai ( Ginkgoaceae)
Gentis:	Ginkmedis ( Ginkgo)
Rūšis:	Dviskiautis ginkmedis ( Ginkgo biloba)

Dviskiautis ginkmedis Švėkšnos parke – seniausias egzempliorius Lietuvoje

Dviskiautis ginkmedis, ginkmedis (Ginkgo biloba) – vienintelė ginkūnų (Ginkgophyta) skyriaus, ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos rūšis. Ginkmedis yra vienintelis savo klasės atstovas. Žemėje nėra likę jokių savo požymiais panašių medžių.

Apibūdinimas

Tai vasaržalis, dvinamis augalas, gamtoje vyriški ir moteriški medžiai pasitaikantys santykiu maždaug 1:1, nors retkarčiais aptinkami ir vienanamiai medžiai. Įprastai savo paplitimo areale medis užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio, o kamienas – nuo 1 iki 4 m skersmens. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens ginkmedis. Jų lapai vėduoklės pavidalo, su 8–10 cm ilgio lapkočiu. Vyriškieji žiedai yra žirginių pavidalo žiedynuose, išauga lapų pažastyse. Moteriškieji žiedai išauga lapų pažastyse po du, kiekvienas ant ilgos kojytės. Viename kuokšte 5-7 lapai, ant trumpaūglių išsidėstę tankiai. Lapų gyslotumas dichotominis. Dichotomiškai šakotose struktūrose susidaro po vieną sėklapradį. Po gemalo susidarymo sėklos dygsta iš karto, apvaisinimas vyksta ant žemės nukritusiuose sėklapradžiuose. Sėklos yra 2–3 cm ilgio ir 1,5 cm skersmens, jos turi mėsingą išorinį dangalą, todėl yra panašios į kaulavaisius. Mėsingasis sluoksnis šviesiai gelsvos spalvos, dvokiantis. Vidinė sėklos dalis valgoma, primeną briaunotą riešutėlį. Sėklos nunoksta spalio mėn. Pasėtos sudygsta po 3-4 savaičių. Mėgsta kalkingus, derlingus ir pakankamai drėgnus dirvožemius.^[1] Kaip manoma, kai kurie ginkmedžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų.

Mediena lengva ir minkšta, lengvai apdorojama, naudojama baldų gamyboje, smulkiems dirbiniams ir įpakavimo dėžėms.^[1]

Tai labai atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius ir augti net IV zonoje. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos (Japonija) branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atsparūs įvairių rūšių vabzdžiams, taip pat ligoms.

Sėklos vidinė dalis valgomos, naudojamos įvairių (ypač Azijos) šalių tradiciniams patiekalams gaminti. Tačiau augdamos ginkmedžio sėklos skleidžia nemalonų, primenantį sugedusių riebalų kvapą. Didelis ginkmedžio sėklų kiekis gali būti nuodingas, nes jose yra cianidų.

Vaistinės augalo savybės

Lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip atmintį gerinantis produktas jau tradicinėje kinų medicinoje (gaminant ginkmedžio arbatą). Šiais laikais Ginkgo biloba lapai naudojami gaminti atmintį gerinantiems preparatams. Ginkmedžio lapuose yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

Paplitimas

Ginkmedis auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų, 1730 m. introdukuotas į Europą, kur auginamas parkuose ir botanikos soduose. Lietuvoje labai retas. Auga Kaune VDU botanikos sode, Obelynės parke, Švėkšnos parke.^[1] Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis. Puikiai tinka auginti miestų skveruose, parkuose, dideliuose ir mažuose soduose.

Geologinė istorija

Šios klasės atstovai randami triaso iškasenose. Juros ir kreidos perioduose jie buvo paplitę visame Šiaurės pusrutulyje. Ginkmedis – seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų permo periodu. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas „gyvąja iškasena”.