Georgijus Gauzė

Georgijus Francevičius Gauzė (rus. Георгий Францевич Гаузе; 1910 gruodžio 27 – 1986 gegužės 2) – rusų mikrobiologas ir ekologas, vienas iš teorinės ir eksperimentinės ekologijos pradininkų.

Pagrindinė mokslo darbų kryptis buvo antibiotikų ir jų veikimo mechanizmų tyrimai. Kartu su žmona M. Bražnikova 1942 m. išskyrė gramicidinų grupės antibiotiką, kuris gamintas pramoniniu būdu. Tirdamas pirmuonis ir bakterijas suformulavo vadinamąjį konkurencinio išstūmimo principą, kuris neretai vadinamas Gauzės principu. 1946 m. apdovanotas TSRS Stalinine premija.

G. Gauzė gimė Maskvoje 1910 m. gruodžio 27 d. Jo tėvas Francas Gauzė (Франц Густавович Гаузе) buvo gimęs Lietuvoje, išvyko studijuoti į Sankt-Peterburgą, kur tapo architektu, o vėliau – Maskvos Architektūros instituto profesoriumi ir dekanu. Yra paskelbęs keletą knygų architektūros srityje. G. Gauzės motina Nadežda Gauzė (Надежда Михайловна Гаузе) buvo Didžiojo Teatro balerina.

G. Gauzė biologija (bestuburių zoologija) ėmė domėtis dar būdamas moksleivis. Pirmą mokslinė darbą apie azijinių skėrių kintamumą paskelbė 1927 m. Vokietijoje, nors tuo metu dar net nebuvo įstojęs į universitetą.

1927 m. G. Gauzė įstojo į Maskvos universiteto biologijos skyrių. Netrukus po studijų pradžios G. Gauzė ėmė dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu K. Timiriazevo vardo Biologijos institute Maskvoje. Ten dirbdamas Gauzė užsiiminėjo matematine biologija, jo straipsniai apie tiesiasparnių ekologiją buvo skelbti žurnale „Ecology“.

1930 m. Gauzė ėmė skelbti darbus ekologijos srityje, susijusius su logistinio tipo funkcijomis aprašomu populiacijų gausos kitimu. 1931 m. ėmė dirbti Maskvos universiteto Ekologijos laboratorijoje, kur dirbdamas atliko eksperimentus su pirmuonimis ir bakterijomis, kurių pagrindu buvo suformuluotas Gauzės principas. Tyrinėjo ekologinių nišų savybes, sąveikaujančių ekosistemos populiacijų ryšius (todėl Gauzė laikomas vienu eksperimentinės populiacinės ekologijos pradininkų). Žinomiausias Gauzės veikalas šioje srityje buvo knyga „Kova už būvį“, 1934 m. pirmą kartą išleista Baltimorėje (JAV)^[1], po to išleista dar ne vieną kartą. Tuo metu Gauzei buvo 24 metai.

1936 m. G. Gauzei už atliktų darbų visumą buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

1938–1941 m. Gauzė eksperimentiškai tyrė mutacijų ir modifikacijų sąveiką populiacinės ekologijos požiūriu. Šių tyrimų rezultatai buvo aprašyti monografijoje „Ekologija ir kai kurios rūšių atsiradimo probelemos“ (“Экология и некоторые проблемы происхождения видов”), kuri turėjo būti išleista 1941 m., bet dėl karo išleista nebuvo. Sutrumpintas leidimas buvo išleistas 1947 m. JAV, o pilnas – 1984 m. Leningrade.

1933–1940 m. G. Gauzė tyrė ląstelių dissimetriją (taip tada vadino nevienodą optinių izomerų paplitimą ląstelėse ir organizmuose). Gauzės knyga apie tai 1940 m. buvo išleista Maskvoje, o 1941 m. – JAV^[2].

1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Gauzė pradėjo dirbti „gynybinėje“ tematikoje – ėmė tirti žaizdas dezinfekuojančių medžiagų veikimą. Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui Gauzė ėmė dirbti vieno Maskvos rajono sanitarinės inspekcijos skyriaus viršininku bei Medicininės parazitologijos ir tropinės medicinos institute. Perskaitęs straipsnį „Nature“ žurnale apie antibiotiko tirotricino atradimą ir kartu su žmona biochemike Marija Bražnikova atrado gramicidiną C, kuris po bandymų karo metais buvo naudojamas karo medicinoje žaizdoms gydyti. Už gramicidino C atradimą G. Gauzė ir M. Bražnikova 1946 m. buvo apdovanoti Stalinine premija.

1953 m. Maskvoje buvo įkurtas TSRS Medicinos mokslų Akademijai priklausantis institutas, kurio pagrindinė tematika buvo antibiotikų tyrimai. Šiam institutui 1960 m. ėmė vadovauti G. Gauzė ir vadovavo jam iki mirties.

1. ↑ Gauze G.F. (1934) The struggle for existence, Williams & Wilkins Company, Baltimore
2. ↑ Gauze G.F. (1941) Optical activity and living matter, Biodynamica

• Г. Ф. Гаузе