Ambianai

Ambianai (ambiani) – belgų grupei priklausiusi senovės keltų tauta.

Buvo teigiama, kad 57 m. pr. m. e., per Julijaus Cezario Belgijos kampaniją, ambianai galėjo sukviesti 10 tūkst. ginkluotų vyrų. Galiausiai jie buvo priversti pasiduoti J. Cezariui.^[1] Ambianų teritorija buvo Samaros upės (dabartinė Soma) slėnyje. Manoma, kad pagrindinis jų miestas Samarobriva (vėliau vadintas Ambiani ir Civitas Ambianensium) buvo dabartinio Amjeno vietoje. Ambianai dalyvavo didžiajame sukilime prieš romėnus, aprašytame septintojoje J. Cezario veikalo „Galų karai“ (De Bello Gallico) knygoje.^[2]