Žulavai

Žulavai arba Vyslos Žulavai (lenk. Żuławy Wiślane) – pelkėta žemuma šiaurės Lenkijoje, Vyslos deltoje. Plotas – 2500 km². Pro Žulavus teka pagrindinės Vyslos deltos šakos – Nogatas ir Negyvoji Vysla. Žemuma susiklosčiusi iš aliuvinių nuogulų, vietomis jos paviršius yra iki 1,8 m žemiau jūros lygio (Drūso ežeras). Žulavai nuo Baltijos jūros skiriami kopų juostos bei apsauginių pylimų. Iškasta daug sausinamųjų kanalų, įrengtos siurblinės. Verčiamasi žemdirbyste, pienine gyvulininkyste.^[1]

Žulavai paprastai dalijami į 3 dalis:

• Gdansko Žulavai – vakarinė dalis, nuo Gdansko iki Vyslos;
• Malborko arba Didieji Žulavai – tarp Vyslos ir Nogato;
• Elbingo Žulavai – į rytus nuo Nogato.

Žulavai apgyvendinti tarp XXV ir XVII a. pr. m. e. Šio krašto gyventojai vertėsi žvejyba, gintaro rinkimu. Ties Vyslos delta maišėsi slavų ir prūsų gyvenvietės, čia buvo svarbus mainų centras – Trusas (Drusuo, minimas arabų šaltiniuose). Nuo XIII a. Žulavų gyventojai suslavėjo, čia sparčiai kėlėsi vokiečiai. Tiesa, Baltijos jūros pakrantėse ilgą laiką tebegyveno kuršininkai, kurie vėliau suvokietėjo. Po II pasaulinio karo vokiečiai iš Žulavų pasitraukė, čia liko gyventi lenkai.