[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Širšės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vespa
Vapsva (Vespa sp.)
Azijos gigantiškoji širšė (Vespa mandarinia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Plėviasparniai
( Hymenoptera)
Pobūris: Smaugtapilviai
( Apocrita)
Šeima: Klostinės vapsvos
( Vespidae)
Pošeimis: Tikrosios vapsvos
( Vespinae)
Gentis: Širšės
( Vespa)
Rūšys
  • Vespa crabo
  • Vespa germanica
  • Vespa vulgaris
  • Vespa rufa

ir kt.

Širšės (Vespa) – plėviasparnių (Hymenoptera) vabzdžių gentis, priklausanti klostinių vapsvų (Vespidae) šeimai. Tai 14-35 mm dydžio vabzdžiai, turintys tipišką pilvelio piešinį, susidedantį iš tamsiai rudų ir geltonų skersinių dryžių.

Širšės – bendruomeniniai vabzdžiai, paplitę visoje Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vapsvos nebuvo endeminiai vabzdžiai, o atsirado kartu su europiečiais.

Širšių lizdo sandara

Širšės savo lizdus daro iš susmulkintos medienos masės ir seilių, todėl jie atrodo kaip sulipdyti iš popieriaus. Tokius „popierinius“ lizdus įsirengia arba žemėje, arba medžių drevėse, pastogėse. Jų narveliai šešiakampiai, su į apačią nukreiptomis angomis, forma primena naminių bičių korį. Koriai dažnai sudaro keletą aukštų. Visas šis statinys iš lauko pusės apgaubtas tokia pat popierine mase ir kartais būna vaiko galvos dydžio. Savo lizdą širšės nuožmiai gina, todėl artintis prie jo nesaugu.

Lizdą statyti pradeda peržiemojusi apvaisinta patelė. Iš pradžių ji įrengia tik keletą narvelių. Be to, ji rūpinasi jaunomis lervomis, kurias maitina susmulkintais vabzdžiais. Kai iš lervų išsivysto smulkios širšės, tada jos toliau tęsia lizdo statybą, rūpinasi maisto rinkimu ir kitos kartos jauniklių auginimu. Per vasarą tokių darbininkių išsivysto iki keleto tūkstančių. Rudeninės kartos vabzdžiai pasiekia motinos dydį ir deda neapvaisintus kiaušinius, iš kurių išsivysto patinai. Iš motinos sudėtų kiaušinių rudenį išsivysto patelės, kurios apvaisintos žiemoja, o patinai ir darbininkės miršta.

Iš viso apie 20 rūšių.

Lietuvoje yra tik viena širšių rūšis:

  • Širšuolas, širšė (Vespa crabro). Gana stambus vabzdys, kurio dydis 20-30 mm. Galva už akių labai nutįsusi atgal.

Seniau buvo priskiriama ir paprastoji vapsva (Vespula vulgaris), germaninė vapsva (Vespula germanica) (15-20 mm dydžio vabzdys, lizdą įsirengia žemėje) bei rudoji vapsva (Vespula rufa) (15-20 mm dydžio, pilvelio pamatas raudonas).