Čepangai
| Čepangai | |
|---|---|
 Čepangai prie savo būsto
| |
| Gyventojų skaičius | ~68 400 |
| Populiacija šalyse | Nepalas |
| Kalba (-os) | čepangų |
| Religijos | tradicinis tikėjimas (su hinduizmo, budizmo įtakomis) |
| Giminingos etninės grupės | magarai, kiratai ir kt. |
 Vikiteka: |
Čepangai |
Čepangai (चेपाङ्ग) – Nepalo tauta, gyvenanti miškinguose Mahabharatos kalnų šlaituose bei upių slėniuose, kai kurie taip pat Nepalo pietuose, į šiaurę nuo Rapčio upės. Čepangų kalba priklauso kinų-tibietiečių kalbų šeimai, rungų pošeimiui, didelė dalis taip pat šneka nepalų kalba. Išlikusi prigimtinė tikyba.
XIX a. gyveno klajokliškai, vertėsi medžiokle (lankais ir strėlėmis), žvejyba. Nuo XX a. vid. perėjo prie rankinės ir ariamosios terasinės žemdirbystės (kukurūzai, sorgai, bulvės, tabakas, grikiai, garstyčios, citrusai) bei gyvulininkystės (karvės zebu, ožkos, vištos, kiaulės). Aukštikalnėse degina lydimus grikių pasėliams. Su kaimyninėmis tautomis užsiima mainais. Išvystytas pynimas (krepšiai, bučiai), o audimas ir verpimas ne. Dirba samdomus darbus (paslaugos, krovinių nešimas).
Dalis čepangų tebegyvena tradiciniuose būstuose – iš vytelių pinta laikinose stoginėse, kaip ir kusundų. Dabar gyvena dviaukščiuose namuose su galerijomis (antras aukštas gyvenamasis), taip pat namuose ant polių su dvišlaičiais stogais.
Vyrai dėvi strėnjuostes ir ant pečių užmetamus šalius. Moterys – palaidines, sijonus, plačias juostas.
Nepalo kastų sanklodoje čepangai užima itin žemą padėtį. Būdingos santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių, prasigyvenę čepangai kartais praktikuoja poligamiją. Tikyba turi šamanizmo, protėvių kulto, vietų dievybių garbinimo bruožų, kurios turi hinduistiškus dievavardžius.[1]
-
Čepangų būstas
-
Čepangų šamano būgnas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||
