Čanteliai
| Čanteliai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~9800 |
| Populiacija šalyse |  Nepalas
|
| Kalba (-os) | čantelių |
| Religijos | mišri (hinduizmas/prigimtinė tikyba) |
| Giminingos etninės grupės | magarai, thakaliai, tamangai, gurungai |
Čanteliai (arba čhantjaliai) – Himalajų priekalnių tauta, gyvenanti Nepale. Šneka čantelių kalba, kuri priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai, tamanginių kalbų skyriui. Taip pat vartoja nepalių kalbą. Skirstosi į dvi grupes: vakarų čanteliai gyvena Bhudži Kholos, Nisi Kholos ir Taman Kholos baseinuose, kalnuose Baglungo rajono šiaurės vakaruose, ir yra mažuma tarp nepalų bei magarų, pastarųjų asimiliuojama; rytų čanteliai gyvena Dhaulagirio kalnagūbrio apylinkėse, Mjagdi Kholos ir Raughat Kholos baseinuose Mjagdi rajone („8000 kalnų krašte“). Išpažįsta hinduizmą, kuris tampriai persimaišęs su vietinėmis kalniečių religijomis.
Pasak žodinės tradicijos, čanteliai atėję iš vakarų. Ilgą laiką laikyti magarais, kuriais patys siekė būti laikomi, nes magarai tarp britų garsėjo kaip geri kariai. Iki XX a. pr. pagrindinis čantelių verslas buvo vario rūdos kasyba, visas būtinas prekes gaudavo mainais už varį. Vėliau palaipsniui perėmė iš magarų terasinę žemdirbystę (kukurūzai, kviečiai, miežiai, grikiai, daržovės, kartais soros, kanapės). Ryžius ir bulves perka. Laiko stambiuosius ir smulkiuosius raguočius, buivolai yra prestižinis gyvūnas. Gano kaimų apylinkėse, dirvonuose, tolimose ganyklose (pergena gyvulius kas 6-8 savaitės). Turtingi čanteliai laiko bandas po 100 ir daugiau galvų bei gano jas aukštikalnėse. Verčiasi rankiojimu.
Vakarų čantelių kaimai padriki, rytų – tvarkingo išdėstymo. Kiekvienoje gatvėje yra akmeninė aikštė – bendruomenės susirinkimų centras. Seniau statydavo vienaaukščius akmeninius būstus su bambukiniais arba šiaudiniais stogais. Vėliau iš šiaurės magarų perėmė dviaukščius būstus su gyvenamosiomis patalpomis viršuje ir gardu bei klėtimi apačioje. Ganydami stato laikinas pašiūres iš bambukinių demblių.
Čantelių apranga tokia, kaip magarų. Valgo augalinį ir gyvūninį maistą, iš karvių ir buivolių pieno gamina sviestą ghiu.
Tikyboje svarbus protėvių kultas, raganavimas, šamanizmas. Pagrindinės dievybės – Bhuli, Bara ir Sidha.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||
