Pupiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kitos reikšmės – Pupiniai (reikšmės).

Fabaceae
(Lupinus micranthus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Eilė: Pupiečiai ( Fabales) Šeima: Pupiniai ( Fabaceae)

Pupiniai, ankštiniai (lot. Fabaceae, Leguminosae, vok. Hülsenfrüchtler) – erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio pupiečių (Fabales) eilės augalų šeima.

Paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. Sumedėjusios formos dažniau auga tropikų bei subtropikų kraštuose, savanose.

Daugiametės žolės, puskrūmiai ir krūmai.

Šaknys paprastai su atmosferos azotą fiksuojančių Rhizobium genties bakterijų gumbeliais (gumbelinės bakterijos).

Stiebai įvairūs: statūs, vijokliniai, gulsti, laipiojantys ir kt.

Lapai pražanginiai, dažniausiai plunksniški arba pirštuoti.

Žiedai sutelkti pažastiniuose arba viršūniniuose žiedynuose. Žiedo taurelę sudaro 5 taurėlapiai, vainikėlį – 5 vainiklapiai: 2 burės, 2 irklai ir 1 laivelis.

Vaisius – ankštis arba ankštara.

Ankštiniai augalai turi didelę reikšmę žmogui. Šiai šeimai priklauso vertingi maistiniai, pašariniai, techniniai, vaistiniai ir dekoratyviniai augalai.

Pasaulyje yra apie 650 genčių ir virš 18 000 rūšių. Lietuvoje auga 39 gentys ir apie 115 rūšių.

žr. Pasaulio pupinių augalų genčių sąrašas

Šeima pagal žiedo sandarą skirtoma į tris pošeimius:

Lietuvoje augančios gentys:

• Gledičija (Gleditsia)

Lietuvoje augančios gentys:

• Acacia (Acacia caven)

• Ilguolinė kulkšnė (Astragalus cicer)
• Geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus)
• Žirnialapis pelėžirnis (Lathyrus pisiformis)
• Smulkioji seradėlė (Ornithiopus perpusillus)
• Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster)
• Ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens)
• Krūmelinis vikis (Vicia dumetorum)
• Pavasarinis vikis (Vicia lathyroides)
• Žirnialapis vikis (Vicia pisiformis)

Šablonas:Link FA