Kratonas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kratonas – stambi konsoliduota ir mažai kintanti Žemės plutos dalis iš denuduotų orogenų, kurių nepaveikė alpinė kalnodara. Senaisiais kratonais vadinami iš prekambro raukšlėtųjų kompleksų (t. y. prekambrinių platformų) sudarytus nejudrius Žemės plutos masyvus. Kratonai dar dažnai vadinami platformomis. Kratonų plotas iki kelių mln. km². Juose esančios kontinentinės Žemės plutos (su nuosėdiniu, „granitiniu“ ir „bazaltiniu“ sluoksniais) vidutinis storis ~45 km.

Kratono (platformos) sandara yra dviaukštė:

apatinis aukštas (platformos pamatas) sudarytas iš suraukšlėtų, dažniausiai granitizuotų ir metamorfizuotų magminių ir metamorfinių uolienų;
nuosėdinė danga, slūgsanti ant apatinio aukšto, sudaryta iš sluoksniuotų nemetamorfizuotų nuosėdinių uolienų su retomis magminių uolienų intruzijomis ir vulkaninėmis dangomis.

Kratonų (platformų) sritys, kuriose yra abu struktūriniai aukštai, vadinami plokštėmis (pvz., Rusijos, Turano plokštės), o kratonų sritys, kur raukšlėtasis platformos kristalinis pamatas yra paviršiuje (neturi nuosėdinės dangos arba ji plona) – skydais (pvz. Baltijos skydas, Kanados skydas) arba masyvais (jeigu mažesni).

Seisminis aktyvumas kratonuose silpnas, geoterminis gradientas 2–4 kartus mažesnis negu judriose plutos srityse. Kratonams būdingi lėti Žemės plutos epeirogeniniai judesiai.

Pagal kristalinio pamato amžių kratonai (platformos) skirstomi į senuosius (jie yra didžiausi), susidarę prekambre ir tapo dabartinių žemynų branduoliais (R. Europos, Sibiro, Kinijos, Indijos, P. Amerikos, Š. Amerikos, Australijos, Antarktidos ir kt.), ir jaunuosius, atsiradę paleozojuje ir mezozojuje, jie mažesnio ploto ir juosia senuosius kratonus arba būna tarp jų (V. Europos, V. Sibiro).