[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Amavakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
00:16, 3 vasario 2016 versija, sukurta Lot-bot-as (aptarimas | indėlis) (Šablonų peradresavimų šalinimas)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Amavakai
Gyventojų skaičius ~500[1]
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija: ?
Peru vėliava Peru (2007 m.): 247[2]
Kalba (-os) amavakų, ispanų
Religijos vietinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės kašinavai, jaminavai, kitos pano tautos

Amavakai (Amawaka, amahuaca sav. yora, huni kui) – indėnų tauta, priklausanti pano grupei, gyvenanti vakarų Amazonijoje: daugiausia Peru (Ukajalio, Madre de Dioso dep.), kažkiek Brazilijoje (Peru pasienyje). Gyvena Mapujos, Kuranchos, Sepahvos, Inujos ir Žurua upių baseinuose. Tautą sudaro beveik ~4 tūkst. žmonių (kitais duomenimis – ~500). Kalba panų kalboms priklausančia amavakų kalba. Taip pat kalba ispaniškai. Išpažįsta tradicinę religiją.

Amavakai gyvena gūdžiuose džiunglių plotuose, su ne indėnais ryšiai menki (keičia medžioklės laimikius į geležinius įnagius). XX a. pr. smarkiai nukentėjo dėl „kaučiuko bumo“.

Tradiciškai amavakai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, bananus, batatus, žemės riešutus ir kt. Taip pat medžioja (su šunimis), žvejoja, rankioja.

Būdinga didžioji, matrilinijinė šeima (~50 žmonių), gyvenanti 3-4 būstų kaime. Paplitusi poligamija. Vyrai dažnai be drabužių, moterys vilki prijuostėles.

Religinėje praktikoje būdingas šamanizmas. Mirusius laidoja urnose, po savaitės sudegina. Nesenoje praeityje praktikavo endokanibalizmą (kaulus grūsdavo ir valgydavo su kukurūzų koše).

  • Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998