užvokti

• žr. pagr. f. užvokti, užvokia, užvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užvokiąs, užvokiantis, užvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užvokęs, užvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užvokdavęs, užvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užvoksiąs, užvoksiantis, užvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užvokiamas, užvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užvoktas, užvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užvoksimas, užvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užvoktinas, užvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: užvokiant, užvokus, užvokdavus, užvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: užvokdamas, užvokdama.
• taip pat žr. bdn.: užvokte, užvoktinai.
• Skiemenys: už-vok-ti

užvokti

1. užmerkti (akis):
   • Užvokęs akis sėdi.

<= už- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. užvoktas, mot. g. užvokta.
• Skiemenys: už-vok-ti

užvokti

1. tas, kurį užvokė

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė