pavokti

• žr. pagr. f. pavokti, pavokia, pavokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pavokiąs, pavokiantis, pavokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pavokęs, pavokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pavokdavęs, pavokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pavoksiąs, pavoksiantis, pavoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pavokiamas, pavokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pavoktas, pavokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pavoksimas, pavoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pavoktinas, pavoktina.
• taip pat žr. pdlv.: pavokiant, pavokus, pavokdavus, pavoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: pavokdamas, pavokdama.
• taip pat žr. bdn.: pavokte, pavoktinai.
• Skiemenys: pa-vok-ti

pavokti

1. pavalyti, apvalyti, patvarkyti:
   • Da stalas nepavóktas.
2. patraukti:
   • Mergelė už lenciūgo laikė, traukė į šalį, tai šiaip taip pavókė [karvę] nu munęs į šalį.

<= pa- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. pavoktas, mot. g. pavokta.
• Skiemenys: pa-vok-ti

pavokti

1. tas, kurį pavokė

<= pavokti, pavokia, pavokė <= pa- + vokti, vokia, vokė